Praėjusiame laikraščio numeryje spausdinome senesnį žurnalisto laišką apie tai, kad viena savivaldybės įmonė bei savivaldybė kurčia gyventojų prašymams palengvinti buitinių atliekų surinkimo naštą. Bet per

Laba diena, brangus ir laukiamas laikrašti! Jau senokai ruošiausi parašyti Tau, bet tik dabar nusprendžiau paatvirauti. Tenka skaityti padėkas medikams, pedagogams, bažnyčiai ir kt., bet

Taip jau susiklostė gyvenimas, kad dėl pablogėjusios sveikatos ir likus vienišai, teko parduoti butą Kaune ir apsigyventi Didžiasalyje. Kadangi dviejų kambarių butą Kaune pardaviau už litus, įvedus eurą, pinigų neužteko net vieno kambario butui Kaune.

Perskaičiau Onos Kozlovienės laišką (Dėl gydytojų kaltės stovėjome ant mirties slenksčio) ir, ilgai galvojusi, nutariau parašyti. Tą šeštadienį prieš Velykas panašiai nutiko ir mūsų šeimai. Trijų metukų anūkėliui pakilo temperatūra, vaikas skundėsi, kad skauda ausytę. Nuvežėme į Ignalinos ligoninės Priėmimo skyrių. Ten pasakė, kad nėra LOR specialisto ir darykit, ką norit. 

Ačiū, gerbiama redakcija, kad ėmėtės gvildenti šiukšlių rūšiavimo temą. Kaip matau, ne vien mūsų šeimai ji aktuali. Norėčiau papildyti savo rašinį („Apie šiukšles ir jų tvarkymą – kitu kampu“, MI, 2013-02-01 d., Nr. 9). Tuo pačiu tai būtų ir vienas iš pasiūlymų, kuriuos kvietėte teikti.

Mes, Meikštų ir aplinkinių kaimų gyventojai, nuoširdžiai dėkojame mūsų kaimo bibliotekininkei Jolantai Šalnienei. Ji ne tik puikiai dirba savo darbą, bet ir labai nuoširdžiai bendrauja su lankytojais. Bet kokių klausimu visada padės, nuramins, patars.

„Mūsų Ignalinos“ redakcijai,
rajono Tarybos nariui Jonui Baltakiui

Dažniausiai į redakciją žmonės kreipiasi papuolę į aklavietę, kitaip tariant, nebematydami kitos išeities ir nerasdami teisybės kitose institucijose. Į panašią situaciją papuolėme ir mes, N. Daugėliškio miestelio gyventojai. Labai jau nesinori į viešumą kelti ir visiems demonstruoti savo bėdų, bet kad kitaip ir nebeįmanoma.