,,Gyvenime ne vieną kartą esu patekusi į situaciją, kai sunkią akimirką pasipasakojau draugams, kaip sakoma ,,išliejau dūšią“ ir labai nusivyliau… Tad ar verta būti atviram?“

Apie tai, kas svarbiau – intelekto koeficientas (IQ ) ar emocinis intelekto koeficientas (EQ ) – pasaulis diskutuoja jau seniai. Gebėjimui atpažinti, suprasti ir valdyti

„Tenka bendrauti su žmonėmis, šalia kurių jaučiuosi blogai, netenku energijos. Kaip atpažinti tokius žmones ir nuo jų apsiginti?“ Iš skaitytojos laiško Visi pastebime, kad ne

Pandemija visuomenei – vienas didžiausių iššūkių, kurio niekas nesitikėjo ir tam nesiruošė. Emocijų kalneliai, kai vieną dieną norisi ranka numoti į koronaviruso grėsmę, o kitą

„Auginu paauglį. Kartais atrodo, jog jau nebeištversiu… Nesusikalbėjimas, maištavimas, nuolatinė emocijų kaita. Net nežinau, iš kurios pusės prieiti prie savo „ežiuko“. Iš skaitytojos laiško Regina

Skyrybos – sunkus ir sudėtingas laikotarpis visai šeimai, o ypač vaikams. Pasak specialistų, jos vaikus beveik visada užklumpa netikėtai ir sukrečia iki širdies gelmių. Nuo

Sunku būtų įsivaizduoti žmogų, kuris savo gyvenime nebūtų patyręs sunkumų ar netekčių. Atrodo, problemos yra tas būtinas priedas, kurį visi gauname „nemokamai“. Šias „dovanas“ visi

„Auginame sūnų, tad dažnai mums kyla klausimas, kaip elgtis su vaiku, kiek jam ko leisti ir kiek drausti, kad mažasis nepasijustų nemylimas?“ Iš skaitytojos laiško

„Pastaruoju metu gana skausmingai reaguoju į kritiką, dažnai netenku savitvardos, pradedu nekęsti mane kritikuojančių“.Iš skaitytojos laiško „Vienintelis būdas išvengti kritikos yra nieko nedaryti, nieko nesakyti

„Mano vaikas labai drovus. Kalbinamas svetimų, lenda už mamos nugaros. Maniau, kad „išaugs“, tačiau situacija vis nesikeičia“…

Iš skaitytojos laiško

Kas iš mūsų nėra jautęs nerimo? Kai kurie žmonės yra itin nerimastingi, ypač paauglystės laikotarpiu. Yra žmonių, kurie patiria stingdantį viešo kalbėjimo nerimą, yra ir tokių, kuriuos kausto bendravimo, ypač su priešingos lyties atstovais, nerimas. Užkalbinti nepažįstamą žmogų kai kuriems atrodo neįmanoma užduotis. Nerimo išgyvenimas būdingas mums visiems. Dar daugiau – nerimas mums naudingas. Nerimo paskirtis – padėti išvengti nemalonių būsenų ir veiksmų. Jokio nerimo nepatiria tik tas, kas neturi jokių vertybių, troškimų, norų, kuriam nerūpi, kas jo laukia. 

„Apie psichologinį smurtą darbe esu girdėjusi ne kartą, tačiau apie tai rimtai nesusimąsčiau, kol pati su juo nesusidūriau. Tai yra žiauru, netaktiška, viskas vyksta be jokios pagarbos kitam, stengiamasi žmogų sunaikinti… Viso to aš neištvėriau ir buvau priversta išeiti iš darbo“.

Su vaikų tarpusavio pavyduliavimo problema susiduria kone kiekviena šeima, auginanti daugiau nei vieną vaiką. Ši problema egzistavo visais laikais. Pavydas – natūralus jausmas ne tik suaugusiųjų, bei ir vaikų pasaulyje. Juk  savanaudiškumas tam tikra prasme yra prigimtinė savybė, kurią išmokstame kontroliuoti su laiku, augdami tinkamoje aplinkoje ir matydami tinkamus pavyzdžius. To išmoks ir mažieji pavyduoliai. Vaikai dažniausiai susiduria su trimis pavydo formomis: pavydas sesei ar broliui, pavydas tėvams, pavydas bendraamžiams.

Kito žmogaus žeminimas, menkinimas, įžeidinėjimas, grasinimai, bandymas kontroliuoti, rodyti savo valdžią – tai psichologinis smurtas, kuris ne taip jau retai sutinkamas mūsų tarpusavio santykiuose. Kyla klausimas: kodėl žmogus pradeda naudoti psichologinį smurtą prieš kitus? Tyrimai rodo, kad vaikai, vaikystėje išgyvenę smurtą, vėliau gali patys pradėti smurtauti ir tokiu būdu „spręsti“  savo patirtas skriaudas ir problemas.

Kas tai yra meilė sau? Ar reikia mylėti save? Juk šiandieniniame gyvenime sutinkame tiek daug egoizmo, puikybės, savimeilės. Kaip atpažinti savimeilę nuo  meilės sau, kur yra juos skirianti riba? Daugelis iš mūsų atsakymo į šį klausimą ieško nuolat.

Kovo 14–20 d. „Vaikų linija“ jau septintą kartą kviečia į „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ 2016“. Nors šiuo metu daug ir dažnai kalbama bei rašoma apie patyčių ypatumus tarp vaikų ir paauglių, tačiau jos, deja… tebevyksta. Tad, rūpinantis savo vaiko emocine būsena bei saugumu, labai svarbu laiku pastebėti ir atpažinti, ar vaikas nekenčia nuo patyčių.

Artėjant Kalėdoms, visuomet atgyja atleidimo tema. „Atleisti ar ne?“, „Atsiprašyti ar ne?“ – svarstome, perkratome savo mintis. „Atsiprašau“ – daugumai iš mūsų sunkiausiai ištariamas žodis. Atsiprašymas – svarbus socialinis ritualas, kuriuo įskaudintam žmogui parodoma pagarba ir supratimas. Atsiprašydami mes pripažįstame savo klaidą, atsiprašymas tirpdo pyktį ir padeda išvengti vėlesnių nesusipratimų.

Savigarba yra kiekvieno mūsų autentiškos būties centras. Tai stovėjimas ant savo kojų, buvimas savo paties gyvenimo šeimininku. Pagaliau žmogus sugeba mylėti kitą žmogų tik tiek, kiek moka ir gali mylėti save – nei daugiau, nei mažiau. Savigarba sudaro ir tinkamo buvimo su kitais esmę. Negerbiantis savęs, pastoviai save nuvertinantis žmogus pasmerkia save izoliacijai, vienišumui. Savigarbos stoka mūsuose yra ne tik psichologinis, bet ir socialinis reiškinys.

Žmogaus gyvenimo sėkmė – tai pastato statymas trimis dimensijomis: materialine, santykių su kitais žmonėmis ir emocine. Kitaip sakant, turime siekti savo tikslų, išsaugodami gerus santykius bei reputaciją ir neaukodami geros savijautos. Tačiau, jei materialinis ir socialinis aspektas paklūsta tam tikrai logikai, tai emocinė sėkmingo gyvenimo dimensija atrodo sunkiai kontroliuojama.