Minint Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 152-ąsias gimimo metines, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Seimo įsteigti atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ (aut. – skulptorius Alfridas Pajuodis). Nominacijoje „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“ laureatu tapo Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Aplinkosaugos reikalų komiteto pirmininkas, asociacijos garbės narys, mūsų kraštietis Jonas Rimantas Klimas.

Sekmadienį, minint Laisvės gynėjų dieną, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises kraštiečiui (gimė ir augo Krivasalio k., Linkmenų sen.) Antanui Terleckui įteikta 2012 metų Laisvės premija. A. Terleckas sovietmečiu daugiau nei dešimt metų praleido konclageriuose Sibire, įkūrė ir vadovavo Lietuvos laisvės lygai, kuri šalies nepriklausomybės siekė anksčiau, nei 1988 m. birželį gimęs Sąjūdis.

Liepos 7-13 d. Ignalinoje surengta jaunimo šiuolaikinio šokio stovykla, kurią vedė Lietuvoje gerai žinomas mūsų kraštietis Marijanas Staniulėnas. Visą savaitę Kultūros centre buvo rengtos šokio teatrų ir dokumentinės vaizdo medžiagos peržiūros, vakarais miestiečiai galėjo mokytis šiuolaikinio šokio stiliaus. Liepos 13 d. stovyklos dalyviai – jungtinė Lietuvos šiuolaikinio šokio grupė – pristatė šokio spektaklį. Ignalinietis M. Staniulėnas – profesionalus šokėjas, universalus choreografas ir žinomas šokio pedagogas, Kaune įkūręs šokių klubą „STUDIJA M“. Su juo kalbamės apie šokį, kūrybą, karjerą Lietuvoje ir svetur.

Statistika skaičiuoja sugrįžtančius iš užsienio uždarbiautojus, o gyvenantys užsienyje vis dažniau norvegiškose ar angliškose gatvėse sutinka naujai atvykusius, ieškančius lengvesnio ir sotesnio pragyvenimo tėvynainius. Jei ir Jūs vis dar mąstote, kad reikia vykti kuo toliau, greičiausiai niekaip neapsisprendžiate į kurią šalį: Vokietija jau perpildyta mūsiškiais, Prancūzija didele tolerancija svetimtaučiams nespinduliuoja, o žmonės kalba, kad Anglijoje jau ne taip gerai, kaip prieš penkmetį, o štai Norvegijoje…

„Šiandien išlydėjome draugus iš Lietuvos. Dabar sėdžiu terasoje, žiūriu į kalnus ir mąstau – nejau aš taip toli nuo namų? Dvi valandos kelio iki Denverio Kolorado valstijoje, 18 valandų skrydžio, 2 valandos kelionės automobiliu. Netikiu, kad gyvenu taip toli nuo gimtinės Ignalinos…“, – laišką pradeda jau 12 metų su šeima Amerikoje gyvenanti Asta Rimšelytė-Klišauskienė.

Praėjusį penktadienį Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje iškilmingai įteiktas 2012 m. Santarvės ordinas „Pro augenda concordia“ (Už santarvės puoselėjimą) mūsų kraštiečiui, Seimo pirmininko pavaduotojui, Nepriklausomybės Akto signatarui ir Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkui Česlovui Juršėnui.

Yra žmonių, kurie nuo jaunų dienų pasirinkę vieną profesiją, lieka jai ištikimi per visą darbingą amžių. Vienas iš jų – Ignalinos autobusų parke vairuotoju dirbantis Aleksandras Genys. Jis gimė ir užaugo Sekonų kaime. Besimokant buvusioje Navikų septynmetėje mokykloje jis dar nebuvo tvirtai apsisprendęs, kokią profesiją pasirinks ją baigęs.

Paskui save drabstydamas sniegą ir dar nespėjusios įšalti žemės lopinius, kriokdamas ir riaumodamas, per apsnigtas Tumelinos kaimo (netoli Dūkšto) kalvas lekia automobilis – be įprastos kabinos, kurią imituoja tik vamzdžių konstrukcija, bet su keturiais ratais ir varikliu. Prie vairo – jaunas vaikinas Darius Pipiras, jis – ir šios technikos konstruktorius.

Zarasų krašte Rimantas Bikulčius – žinomas žmogus. Jis jau keletą metų vadovauja Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijai. Direktoriui užtenka vadovavimo ir pedagoginio darbo  rūpesčių, tačiau be jų direktorius turi ir savo pomėgį, su kuriuo negali išsiskirti nuo pat vaikystės – tai fotografija. Šiuo metu meistro objektyvas vis dažniau krypsta į gamtą.