Paradoksalu, tačiau dažniausiai visai nereikšminguose dalykuose slypi didžiulė galia. Štai paimkim nelabai išvaizdų erškėtį. Žmonės jau nuo seno suprato jo naudą žmonių organizmui, bet žmonija ypatinga tuo, kad mėgsta vis iš naujo atrasti tuos pačius dalykus. Įsigalėjus mokslui, šiandien jau ir patys mokslininkai įvairiais tyrimais įrodė, kad erškėtuogėse esančios medžiagos yra labai svarbios ir sąnariams.

Įvertino net karaliai

Paprastojo erškėčio (Rosa canina) žiedai nėra tokie dailūs kaip jo giminaičių rožių. Tačiau kuklūs žiedeliai subrandina ypatingas uogas, kurios nuo seno laikomos vertingu sveikatos eliksyru. Graikai šį augalą vadino tikra dievų dovana ir palčiai taikė sveikatingumo tikslais. Rusijoje XVI–XVII a. erškėtrožių uogos savo kaina prilygo auksui, jomis noriai gydydavosi aukštuomenės atstovai. Teko skaityti, kad tais laikais erškėtuoges buvo galima išmainyti į aksomą, atlasą ar sabalo kailį.

Erškėčio atvaizdą naudodavo net Europos didikų heraldikoje – Henriko VIII laikais (XVI a.) erškėčio žiedas buvo laikomas monarchijos simboliu.

Erškėčio „nuopelnai“

Erškėtuogėse itin gausu visam organizmui naudingų vitaminų – A, B, E, B1, B2 ir K. O vitamino C šiose uogose daugiau nei citrinose, serbentuose, gudobelių, šermukšnių ar šaltalankių uogose. besirūpinantiems sąnarių sveikata svarbu ir tai, kad erškėtuogėse yra medžiagų, kurios turi priešuždegiminių savybių, padedančių išlaikyti sveikus ir lanksčius sąnarius.

Štai, tarkim, Skandinavijoje atliktas tyrimas parodė, kad kasdien erškėtuogių miltelius gėrusiems žmonėms sąnarių skausmai sumažėjo maždaug 40 proc. ir dėl to gerokai padidėjo žmonių galimybės judėti ir jų darbingumas.

Priešuždegiminių savybių turinčių medžiagų gausu erškėčių uogose ir sėklelėse. teigiama, jog specialiu metodu išdžiovintos ir į miltelius sumaltos Rosa canina erškėtuogės padeda malšinti uždegimą, dėl to mažėja skausmas, didėja sąnarių judrumas.

Vertingiausi Čilės erškėčiai

Laukiniai erškėčiai paplitę Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje, tačiau įvairiais tyrimais įrodyta, kad pačias vertingiausias uogas subrandina tik keliuose Čilės regionuose augantys erškėčiai (P. Amerikoje). Ten laukinės uogos subręsta lėtai ir natūraliai, jos nėra tręšiamos ar purškiamos. O tai labai labai svarbu. Kodėl?  Teigiama ir kad ryžiai – sveikatos šaltinis. Galbūt. Bet šalia kelio, kur didžiulis srautas automobilių lekia ir palieka paskui save begales nuodingų medžiagų ant brezentų džiovinti ryžiai, kurie taip ruošiami eksportui ir laukia jūsų parduotuvėse, greičiau yra nuodų šaltinis. Taigi, šiose uogose yra didelis vertingųjų veikliųjų medžiagų kiekis. Dirbtinėmis sąlygomis auginamos uogos neturi to paties poveikio, kaip natūraliai augančios laukinės erškėtuogės.

Vartoti saugu

Visada galima patiems pabandyti pasigaminti tokių preparatų, susimalti tinkamai džiovintų subrendusių ir ne prie kelio augančių uogų sėklų. Galbūt poveikis ir nebus visiškai  toks pat. o galima ir vaistinėse nusipirkti jau pagamintų tokių miltelių. Augalinės kilmės erškėtuogių preparatus visiškai saugu vartoti ir ilgą laiką, o tai svarbu sąnarių negalavimus jaučiantiems žmonėms.

Manau, kad tokią ligą, kaip sąnarių uždegimas, ligą visam gyvenimui, neblogai padeda bent jau pažaboti būtent erškėtuogės, jų produktai. Erškėtuogėse esančios medžiagos svarbios ne tik jaučiant sąnarių negalavimus, bet ir aktyviai sportuojantiems ar antsvorį turintiems žmonėms, kai krūvis sąnariams yra padidėjęs.