Skip to content

Kvapioji aniužė – garsiausia Lietuvos žolė

Pranas ZUBRICKAS

Daugelis skaitytojų, ypač kuriuos kamuoja širdies ritmo sutrikimo problemos, greičiausiai girdėjo, kad Lietuvos mokslininkai pagamino ir užpatentavo labai vertingą natūralų preparatą iš neišvaizdaus augalėlio – kvapiosios aniužės minėtai ligai efektyviai gydyti. Šiek tiek biologinių žinių. 

Kvapioji aniužė – notrelinių šeimos, aniužių genties, turinčios 20 rūšių, augalas, kuris kilęs daugiausia iš Pietvakarių Azijos šalių. Vienmetis, status, iki 80 cm aukščio. Žiedai smulkūs, rausvi, žydi nuo liepos iki rugsėjo, stipraus mėtų kvapo. Vaisiai – smulkūs keturi tamsiai rudi riešutėliai. Augalas medingas, riešutėliuose – nuo 1,7 iki 2,7 proc. eterinio aliejaus. Kultivuojamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Plačiai aptinkamas daržuose, patvoriuose, pakelėse, apleistose sodybose, labiau mėgsta drėgnus dirvožemius.

Ilgą laiką į šią, galima sakyti, šiukšlynų piktžolę mokslininkai rimtai nežiūrėjo. Kuo ji nustebino Lietuvos sveikatos universiteto mokslininkus? Preparatas išskirtas iš kvapiosios aniužės žolinės žaliavos. Pasaulyje sukurta aibė preparatų širdies aritmijai gydyti, kurie skirstomi į penkias klases, bet dauguma jų yra be tiesioginio teigiamo poveikio, turi šalutinių nepageidaujamų savybių. Tai praktiškai sintetiniai cheminiai vaistai, kuriuos žmogaus imuninė sistema netoleruoja. Eksperimentais nustatyta, kad šio augalo preparatas veikia širdį, kaip pirmos klasės antiaritminis vaistas, kuris blokuoja natrio jonų srautą širdies ląstelėse, padažnėjus širdies ritmui ar atsiradus ekstrasistolėms, slopina širdies elektrinį aktyvumą. Tai saugus, natūralus, gerai toleruojamas vaistas aritmijai gydyti. Nėra prasmės aiškinti, kad širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių, o širdies aritmija net 5 kartus padidina insulto tikimybę. Jei lietuvių mokslininkų sukurtas preparatas praktikoje plačiai pasitvirtins ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose valstybėse, manau, kad jo kūrėjams gali būti pasiūlyta skirti Nobelio premiją. Lietuva dar neturi šios premijos laureatų, nebent lietuviu laikytume Česlovą Milošą. O arčiausiai šios garsiausios pasaulyje premijos iš Lietuvos mokslininkų yra V. Šikšnys – už atradimą taip vadinamų „genetinių žirklių“ CRISPR-Cas9, kurios redaguoja genus. 

Grįžtant prie kvapiosios aniužės, tai gal daugelis norės ją turėti. Ją nesudėtinga įsigyti internetu ir gana pigiai – po 30 ct už sodinuką. Tik abejoju, ar namų sąlygomis pavyktų gauti preparatą, savybėmis prilygstantį mokslininkų pagamintam laboratorijose.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *