Jeigu reikia padidinti kokius nors mokesčius arba įvesti naujus – visada galima pasiteisinti tuo, kad to reikalauja Briuselis. Vilnius nekaltas, kaltas Briuselis.

Štai ir dabar Finansų ministerija sugalvojo, kad privalomu civilinės atsakomybės draudimu reikia apdrausti ir elektrinius paspirtukus. Kaip pranešama oficialiai – Finansų ministerija, įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvą, įregistravo įstatymų pakeitimus – į privalomąjį draudimą įtraukti daugiau transporto priemonių, tarp jų ir galingesnius elektrinius paspirtukus.

Įgyvendindama direktyvą. Daugiau transporto priemonių. Ką gi, dabar sakoma, kad savaitgaliais per dieną į eismo įvykius patenka vidutiniškai dešimt paspirtukų. Atrodytų, reikia juos apdrausti, kad partrenktiems žmonėms bent šiokia tokia žala būtų atlyginta.

Bet štai koks dalykas: į eismo įvykius patenka „mažieji“ paspirtukai, o valdžia siūlo privalomai drausti ne tuos lengvuosius, o tuos, kurių greitis viršija 25 km per valandą arba maksimalus svoris – 25 kilogramus.

Tokių didelių elektrinių paspirtukų Lietuvoje palyginti labai nedaug, jie nenuomojami, ir važinėja jais vyresnio amžiaus žmonės, paprastai tie, kurie automobilio jau nebevairuoja. Ignalinoje tokių irgi yra, turbūt jau visi matėte ne tik šaligatviais nežinia kur lakstančius „mažuosius“, bet ir paprastai tik iki parduotuvės važiuojančius senolius.

Kodėl valdžia nenori privalomai apdrausti tuos, kurių yra dešimt ar ir keliasdešimt kartų daugiau, o užsimojo ant pensininkų?

Pagrindinė priežastis, manyčiau, ir yra tai, kad dauguma mažųjų paspirtukų priklauso įvairioms privačioms firmoms, nuomojančioms juos. Matėte, kiek Vilniuje jų gatvėse pristatyta ir priguldyta? Manau, matė ir tie, kurie Vilniuje retai lankosi, televizija nuolat juos parodo.

Ar galėjo būti štai tokia situacija? Koks nors… taip, šiandien, kai rašau šias eilutes, pirmadienis. Žiūriu į kalendorių – vardo dieną šiandien švenčia Linas, Pijus, Gaudvydas, Joana, Kazimiera… Taigi, koks nors Linas skambina į ministerija kokiam nors Pijui ir sako: „Klausyk, girdėjau, sumanėte privalomą civilinės atsakomybės draudimą elektriniams paspirtukams? Taigi žinai, kiek aš tų paspirtukų turiu, kiek man tai kainuos? Jūs norite mane sužlugdyti?“

„Taigi Europos Sąjungos direktyva, taigi reikia kažką įvesti“, – „klerkiškai“ bando aiškinti Pijus.

„Įveskite tą draudimą didiesiems paspirtukams. Jais vieni pensininkai važinėja, jie netriukšmaus, ir niekas jų negirdės. O Verslo (šį žodį Linas ištaria taip, kad tampa aišku – tai Verslas iš didžiosios raidės) skriausti, pats žinai, nevalia“.

Aš nesakau, kad Linas Pijui (ar Kazimierai, ar dar kam) už palankų sprendimą ką nors apčiuopiamo, kokią nors viskio dėžutę, su kitu turiniu, žinoma, pažadėjo. Šiais laikais visi raštingi, žino, kad apie tokius dalykus telefonu nekalbama. Pijus ir be to žino, kad už gerus darbus būna atsilyginama.

Ne, aš nesakau, kad taip buvo. Ir vardus specialiai atsitiktinius parinkau, ir kelintą kartą kartoju: tai visiška fantastika, taip mūsų demokratinėje ir jokiais būdais nekorumpuotoje valstybėje nebūna.

O žurnaliūgoms toks rūpestis žmonių sveikata ir turtu (taigi žinoma, draudimas sumokėtų!) neužkliuvo. Kiek portalų skaičiau, kiek žinių laidų žiūrėjau – niekur nė pusės žodžio, kad gal reikėtų privalomo draudimo tiems, kurie dešimteriopai dažniau į eismo įvykius pakliūna? 

Ir svarstai tada: ar žurnaliūgos nesusimąsto apie tai, ką jie rašo, ar jiems irgi ponas Linas skambino? Na, ne jiems, žiniasklaidos (mėšlasklaidos, švelniai tariant) priemonės savininkui?

Kažkodėl manyčiau, kad čia turime pirmą variantą. Kitaip žurnaliūgos būtų susimąstę apie tai, ką reiškia apie tokią apmokestinimo naujovę pranešusios finansų viceministrės Vaidos Markevičienės žodžiai, kad didės išmokos už žalą: nuo dabartinės maksimalios 5 milijonų išmokos už žalą asmeniui iki beveik 6,5 milijono eurų, o žalos turtui atveju – nuo 1 milijono iki 1,36 milijono.

Žurnaliūgos ploja katučių: taigi nuostabu, taip gerai bus atlyginama. Aš, matyt, mažai apie tai išmanau, nesu girdėjęs, kad kam nors kada nors už žalą asmeniui kokia nors draudimo įmonė būtų išmokėjusi 5 milijonus eurų. Sakau, čia gal taip nutiktų, jeigu Prezidentas eismo įvykyje žūtų (ko aš jam visiškai nelinkiu), tada našlė 5 milijonus gautų. Tikite?

Bet mat juos galas, tuos milijonus. Jie ne mums. O kas mums? Ogi pabrangęs draudimas. Jeigu trečdaliu didės išmokos, tai trečdaliu turės padidėti ir įmokos. nes draudimo įmonių skriausti nevalia.

Žurnaliūgos tuo nesipiktina. Žurnaliūgoms tai nedidelis nuostolis – o gal jie nesiprato, kad už draudimą reikės daugiau (kokiu trečdaliu) mokėti?

Su šituo jus ir sveikinu.