Nors pirmasis krematoriumas Lietuvoje ėmė veikti prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, mirusiojo palaikų kremavimas jau tapo populiariu laidojimo būdu. Ekspertai pastebi, jog asmenys vis dažniau dairosi įmantresnių urnų ir net ieško specialių papuošalų, kuriuose galėtų laikyti artimojo pelenus. 

Palaikų kremavimas turi nemažai privalumų, lyginant su tradiciniu laidojimu karste. Laidojant kremuotus palaikus urnoje, artimieji turi didesnes galimybes sutaupyti, taip pat tai sprendžia laidojimo vietos trūkumo klausimą. Didžiuosiuose miestuose dažnai trūksta naujų kapaviečių arba veikiančios kapinės yra nepatogioje lokacijoje. Kadangi urnai reikia mažiau laidojimo vietos, ją galima laidoti jau turimose šeimos kapavietėse, talpinti kolumbariumo nišoje arba pelenus barstyti jūroje, ne arčiau kaip 5 kilometrus nuo Baltijos jūros kranto, upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ar paplūdimius. Vis dėlto, atsisveikinimas su velioniu prie atviro karsto vis dar lieka pagrindine laidotuvių tradicija Lietuvoje. 

Kremuojant kūną, atsisveikinimo su mirusiuoju ceremonija dažnai būna privatesnė. Prieš kremaciją atsisveikinime dalyvauja tik patys artimiausieji, toks atsisveikinimas įprastai trunka iki dviejų valandų. Viešas atsisveikinimas organizuojamas su urna. Tiesa, velionio pelenai gali būti talpinami ir kitose, kiek originalesnėse vietose. Kremuojant kūną, asmens palaikai paprastai talpinami į urnas. Taip pat galima pasigaminti stiklo dirbinį ar deimantą su velionio palaikais – tokiems dirbiniams reikia tik nedidelės dalies pelenų. Sulaukiame ir prašymų atskirti dalelę palaikų ir pripildyti jais medalioną ar mažą urnelę, bet tokie prašymai nėra itin dažni“, – teigė laidojimo namų administracijos vadovė.

Rinkoje daug aplinkai kenksmingų urnų

Rinkoje siūloma daug metalinių ir medinių, nuodingais dažais dažytų urnų, kurios yra žalingos aplinkai. Bet kuriamos ir keramikines, įvairaus dydžio urnos, kurios yra ne tik draugiškos gamtai, bet ir gali išlikti tūkstančius metų. Urnos kūrimo procesas tęsiasi mažiausiai dvi savaites – tiek užtrunka, kol urna yra suformuojama, išdžiovinama, deginama, glazūruojama, deginama su glazūra bei aušinama. Urnas gamina ir iš akmens masės bei porceliano, jas glazūruoja pačia sudėtingiausia pasaulyje kristaline glazūra, todėl kiekvienas kūrinys, nepriklausomai nuo jo formos, yra unikalus. Urnos net iki 6 valandų ir daugiau dega 1270 laipsnių temperatūroje. Jeigu urnos yra nesudaužomos, jos gali išlikti tūkstančius metų. Apskritai Lietuvoje didėja palaikų kremavimo paklausa. Žmonės pradeda suprasti, kad kremavimas yra daug geresnis ir lengvesnis pasirinkimas atsisveikinti su artimuoju.

Populiariausi – pakabukai 

Kuriami ir papuošalai, skirti mirusiojo palaikams laikyti. Tai segės, ant kaklo kabinami medalionai, žiedai. Visi tokio pobūdžio papuošalai yra neatsidarantys. Yra žmonių, norinčių šalia savęs visuomet turėti artimojo dalelę. Papuošalai leido tai tauriai įprasminti. Domėjimasis tokiais papuošalais per pastarąjį dešimtmetį padidėjo.

Papuošalai kuriami iš sidabro ir chromkobalto medžiagos, kuri kaitinimo metu įgauna specifinį – žalią, mėlyną – atspalvį. Menininkų kūryboje taip pat gausu simbolikos, augalinių, širdies motyvų. Tarp mėgiamiausių akmenų – gintaras ir granatas, kuris yra bažnytinis akmuo, o jo sodri raudona spalva simbolizuoja kraują, meilę. 

Gaminantys tokius papuošalus stengiasi juos perduoti krematoriumui bei laidojimo namams išvengiant bendravimo su mirusiųjų artimaisiais. Su artimaisiais bendraujama labai retai, nes tai pernelyg sunku.