Valstiečių vedlys Karbauskis vėl susirūpino tautos vienybe. Jis pažadėjo, kad jo partija nepasirašys užsienio politikos ir gynybos susitarimų. 

Užsienio politikos – čia aišku, Karbauskiui turinys nepatinka. Kaip primena europarlamentarė Rasa Juknevičienė, jis kažkada agitavo prieš Lietuvos stojimą į NATO, net referendumą organizavo, jis 2014 metais, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą, agitavo žmones, kad narystė būtų atidėta bent 15 metų, ir jo veiklos kryptis iki šiol nepasikeitė. Čia ne aš, čia Rasa taip sako.

Dabar Karbauskiui norėtųsi, kad Lietuva susitaikytų su Kinija. Girdi, dėl visų nesutarimų ūkininkai liko nuskriausti, neturi kur savo produkcijos dėti, girdi, Kinija atsisakė importuoti lietuvišką jautieną, pieno produktus ir alų. Žodžiu, badas ūkininkams gresia ar dar kažkas panašaus. 

Tiesa, jau nuo pernai rudens pačios lietuviškos įmonės viso to į Kiniją neeksportuoja, o jautienos pernai eksportavo vos 775 tonas iš 2,36 milijonų tonų, kurias importuoja Kinija. Tarp kitko: ar Ignalinoje gausi nusipirkti padorios jautienos?..

Bet gal dėl trąšų su Kinija pavyktų susitarti? Su Rusija dabar nelabai bizniuką padarysi, tai belieka Kinija. Nesvarbu, kad ši su Rusija į vieną dūdą pučia, kad irgi raudona – o kodėl jums raudona spalva nepatinka? Spalva kaip spalva. Vaikučiai, gyvenkime draugiškai. Kitaip kur Karbauskiui trąšų bizniuką varyti?

Nebent, kaip čia kažkas sakė, po maišelį savo partiečiams padovanoti, partiniam darželiui prie namų. O tai nususo partija, išsilakstė. Kažin, ką čia reikėtų pabrėžti: kaip žiurkės išsilakstė ar kaip iš skęstančio laivo?.. 

O štai dėl gynybos susitarimo – dalykas rimtesnis. Jam Karbauskis tarsi neprieštarautų, bet susitarimas, pasirodo, ardo tautos vienybę. Net ne pats susitarimas, o tai, kad Seimas priima dar visokius negerus įstatymus. 

Na, partnerystė, narkotikų palaiminimas visa tai dar būtų galima kentėti. Bet pripažinimas, kad Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu Vytautas Landsbergis buvo faktinis valstybės vadovas – tai jau per daug. Šito net Karbauskis negali ištverti.

Iš tikrųjų – kas tada buvo valstybės vadovas? Čia vienas „cėkašnikas“ (užmiršusiems ar jau nebežinantiems – dirbęs Lietuvos komunistų partijos centro komitete) pasakė, kad V. Landsbergis vykdė kai kurias valstybės vadovo funkcijas. 

O kas vykdė kitas? 

Kai kas sako – Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas, paskui Seimas.

Visa tai netiesa. Lietuvą tais laikais, kaip ir iki tol, valdė CK ir Algirdas Mykolas Brazauskas. 

Štai žiūrėkite: dabar šnekama, kad V. Landsbergis sugriovė kolchozus, o šiferį nuo fermų stogų nuplėšė ir pardavė, o už tai nusipirko vilą ar tai Šveicarijoje, ar tai Floridoje, kuri taip paslėpta, kad jos iki šiol niekas rasti negali. Bet jeigu kolchozų žemė daugiausiai atiteko jų pirmininkams, tai ar galima sakyti, kad „griovimo darbus“ atliko V. Landsbergis? Ar čia nėra kažkokio prieštaravimo? 

Paklausiu tiesiai: ar čia nematome patyrusio Algrido Mykolo rankos? Manote, jis tik vieną viešbutuką savo meilužei „bufetavai“ sukombinuoti sugebėjo? 

Ne, jis dar ir savo „chebrytę“, ūsuotuosius bebrus, pamalonino. Tiems, kurie užmiršta savo svitą pamaloninti, blogai baigiasi. Tai tik apie karalius šnekama, kad jie vieni patys valdo, o sekretoriai turi ir kitų liaudies tarnų nepamiršti. O tam reikia valdžios turėti. Ir tada gamyklos atitenka jų direktoriams, o žemė – kolchozų pirmininkams. Su nedidelėmis išimtimis. Ar ne taip Lietuvoje buvo?

Taigi, čia Karbauskis teisus, kalbos, kad faktinis valstybės vadovas buvo V. Landsbergis, nėra tikslios. Štai jeigu būtų pasiūlytas toks įstatymas, kad faktiniais vadovais būtų pripažinti du, Landsbergis ir Brazauskas (kam mieliau pagal abėcėlę – Brazauskas ir Landsbergis), tada kitas dalykas. Tada būtų atstatytas istorinis teisingumas, ir net Karbauskis liktų patenkintas ir pasirašytų visus susitarimus. Žinote, gal net Širinskienė pritartų, nors ji dabar jau Karbauskio nemyli, jai dabar Pinskuviemės vyras prie širdies. Gal čia nieko tokio, abu vyrukai vienos spalvos…

Tik nereikia sakyti, kad čia painiojami viešieji ir privatūs interesai. Kurie veikėjai tų interesų apskritai supainioti negali, nes jie viešųjų interesų neturi, tik privačius.

Nuo redakcijos

„Valstiečiai“ galutinai nutarė pasirašyti užsienio politikos ir gynybos susitarimus su dviem sąlygom, kad dabar nebus svarstomi klausimai dėl narkotikų legalizavimo ir homoseksualių santuokų. V. Landsbergio klausimas nebekeliamas.

DELFI (R. Achmedovo nuotr.)