Seimas rudens sesijoje ruošiasi nuo 2027 m. šalyje uždrausti auginti kailinius žvėrelius. Buvęs Seimo pirmininkas V. Pranskietis pastebėjo, kad, ko gero, tai bus pirmas atvejis Lietuvoje, kai norima uždrausti legalų verslą. Remiamasi, kad yra nemažai šalių, kur uždrausta auginti kailinius žvėrelius. Seniai galima stebėti procesą, kai Seime priimami įstatymai, kopijuojant kitų šalių įstatymus. Peršasi logiška išvada, kam mums nereikia tiek daug seimūnų? Užtektų nedidelės jų grupelės, kuri „sėkmingai“ plagijuotų kitų šalių įstatymus, nes dar neteko girdėti, kad už autorinių kitų šalių įstatymų piratavimą kokia nors šalis būtų nubausta, nors gal būtų ir neprošal.

Šimtus tūkstančių metų žmonėms, itin tiems, kurie migravo iš Afrikos į šiaurinius regionus, medžioklė ir kailiai leido apsigyventi net toliau poliarinio rato. Atsiranda veikėjų, kurie postringauja, kad kailių gaminiai yra prabangos reikalas. Jie nesuvokia, kad garsių moterų garderobuose yra dešimtimis ir daugiau kartų brangesnių  aksesuarų (aukso, briliantų, perlų), nei kailių gaminiai. Gyvūnų gerovės propaguotojams labai gaila, kad narvuose uždaryti žvėreliai gyvena esą košmariškose sąlygose, kankinasi ir pagaliau jiems dar ir kailis nuneriamas. Pagal juos – kur moralė, gailestis gyvūnams? Draudimo motyvas – surinkta tūkstančiai skundų iš kailinių žvėrelių augintojų fermų, kaip esą žiauriai elgiamasi su gyvūnais. Šalyje yra tik apie 110 kailinių žvėrelių fermų, išeitų, ten ateina pulkai ,,stebėtojų“ ir visi rašo skundus ,,tuštiems narvams“. Tai  absoliutus melas arba, ko gero, vieno ar kelių asmenų masinis skundų srautas. Kad sulaukiama tūkstančiai nusiskundimų dėl šunų, kačių nepriežiūros, žiauraus elgesio su jais, jie nesiūlo uždrausti minėtų gyvūnų laikymo, jiems tai visiškai neįdomu. 

Kas yra studijavęs biologijos mokslus, žino, kad gamtoje nėra nei gražių, nei bjaurių, nei absoliučiai naudingų ar žalingų gyvų padarų. Jei narvelyje gyvūnas normaliai veda jauniklius ir užaugina aukštos kokybės kalį (dažnai geresnį nei tos rūšies individai gamtoje), vadinasi sąlygos buvo optimalios, o  tokius gyvūnų gerovės entuziastus reikėtų siųsti kuo toliau. Tikriausiai jie neprisimena (nes jų dauguma nebuvo gimę), kai prieš kokį pusšimtį ir daugiau metų kaimuose gyveno didžioji žmonių dalis ir ne vienas kaimietis laikė arklius (sovietai dviejų arklių, kaip ir dviejų karvių neleido turėti) darbui ir niekam nekildavo mintis, kad sudavus gyvuliui botagu yra didžiausias nusikaltimas ar gyvulio kankinimas. Ir tai nereiškė, kad savininkas nemylėjo savo pagalbininko ūkio darbuose. 

Sporto gerbėjai, itin penkiakovininkai, gerai prisimena, kaip per Tokijo vasaros olimpiadą pirmaujančiai vokietei, prie kliūčių sustojus jos žirgui, leidus trenerei jam buvo suduota botagu. Kilo pasaulinis pasmerkimas, net trenerė buvo pašalinta iš žaidynių. Matome, kiek išsigimė pasaulis, kiek atsirado gailestingų entuziastų, kad tik netyčia kokiu nors būdu nenuskriaustume gyvūnėlio. O kad žmogus neturi kur gyventi arba vegetuoja kokioje lūšnoje, badauja, gyvena žemiau skurdo ribos – jiems absoliučiai neįdomu ir galvos neskauda. Galima suprasti gailestį gyvūnams, kai su jais žiauriai elgiamasi ir jie kankinami kokio nors nuprotėjusio įtūžio metu, tuomet sveikintinas dalykas yra smerkti, bausti tokius asmenis. O normalios psichikos asmeniui nereikia nurodinėti, kaip elgtis su gyvūnu. 

Negalima uždrausti visą verslą, jei koks tipelis ar grupelė asmenų elgiasi žiauriai su gyvūnais. Aš pirmas pasirašyčiau, jei uždraudus kailinius žvėrelius auginti kailiui ir žmonės pasidarytų humaniški, tolerantiški, nežudytų vieni kitų. Bet ką matome – praktiškai priešingą vaizdą: smurtaujančių, plėšikaujančių, apgaudinėjančių visame pasaulyje tik daugėja. Vyresnės kartos skaitytojai tikriausiai prisimena, kad prieš kelis dešimtmečius kokios nors masinės žudynės, kad ir toje JAV, buvo retenybė, viena kita metuose. Tuomet sovietai tokius įvykius su pasigardžiavimu pateikdavo, kokia esą bloga ta kapitalistinė santvarka. O ką dabar matome? Vos ne kasdien kokiame JAV mieste nušaunama kartais net dešimtys nekaltų aukų. Prie ko vedu? Mat jų intencija – jei uždrausime ir nebežudysime  žvėrelių dėl kailių (o vėliau bus užsimota ir dėl kitų gyvūnų, auginamų mėsai), tada tapsime labai humaniški, vos ne angelai šioje žemėje. Aišku, kad tai gyvūnų gerovės sergėtojų utopinė svajonė. Manydami, kad atlieka labai kilnų, itin reikšmingą darbą, gal ir nesąmoningai jie klaidina didelę dalį visuomenės. Kai nieko negali pasiūlyti politikos srityje, bandoma žaisti žmonių jausmais, juk visiems normaliems žmonėms gaila žvėrelių, itin jei dar jiems ir kailis nuneriamas. Baigiant reikia pažymėti, kad Seime 30 parlamentarų balsavo prieš uždraudimą auginti kailinius žvėrelius ir dar 11 susilaikė. Kai bus galutinis balsavimas rudens sesijoje, reikia manyti, atsiras ir daugiau balsų prieš šio verslo uždraudimą.

Koks sekantis taikinys, į kurį nusitaikys gyvūnų gerovės entuziastai? Manyčiau – bus vištos. Ne bet kokios, o tos, kurios dalyvauja, galima sakyti, sportinėse varžybose. Pastaruoju metu pasaulyje, tuo pačiu ir Lietuvoje, plinta vištų lenktynės tam skirtame vieliniame narve tunelyje, kuris paprastai yra 10 m ilgio. Kažkaip keista, kad gyvūnų gerovės sergėtojai dar nesurengė parodomųjų piketų prieš gyvūnų išnaudojimą. Juk vištos tuos 10 m priverčiamos bėgti ne savo noru ir tai koks didelis nusikaltimas, išnaudojimas, vietoj to, kad kur nors jos ramiai lesinėtų didžiuliame aptvare ir dėtų kiaušinius. Kur tų aktyvistų budrios akys?