Spalio 24 d. laikraštyje „Mūsų Ignalina“, straipsnyje ,,Rudeniniai pasivaikščiojimai po Kauno ,,tropikus“, įsivėlė klaida. Akylūs skaitytojai ir tie, kurie daugiau domisi augalijos pasauliu, tikriausiai po bananų nuotrauka pastebėjo prierašą ,,Atvirame grunte derantis bananas“. Deja, derančių bananų atvirame grunte mūsų krašte dar nėra. Nors hipotetiškai seniai jau kalbama, kad taip šiltėjant klimatui, greitai auginsime ir bananus, ir ananasus. Kas dėl ananasų, tikrai dar negreitai ateis laikas, tinkamas mūsų žemėje jiems augti, o su bananais kita situacija. 

Bananmedžiai – tai žoliniai daugiamečiai augalai, kur priskaičiuojama nuo 50 iki 80 rūšių. Pagrindinė rūšių įvairovė yra P. Azijos regione. Tai augalai, kurių aukštis gali siekti iki 10, net iki 16 m, o lapų ilgis – iki 4 m ilgio, vaisių (tai uogos) kekėse gali būti iki 300 vienetų ir sverti iki 50, net 60 kg. Viename ha sodinama nuo 600 iki 4400 augalų ir derlius gali siekti iki 40t/ha. 2021 m. pasaulyje buvo užauginta daugiau nei 170 mln. tonų bananų, vien Indijoje – daugiau nei 30 mln. 

Š. Amerikoje ir Europoje labiausiai mėgstami ,,Kavandišo“ veislės bananai. Kadangi visi jie yra genetiškai identiški, nuogąstaujama, kad įsiplėskus grybelinėms ligoms, galime likti be bananų. Pramoninės veislės yra besėklės ir dauginamos vegetatyviškai, laukinės rūšys dauginasi sėklomis. Bananams augti reikia daug šilumos (prie +12 jau nustoja augti) ir drėgmės, taip pat rūgštokos terpės ir apsaugos priemonių nuo ligų ir kenkėjų. Neįtikėtina, bet Europoje didžiausia bananų plantacija yra… Islandijoje. Suprantama, jie ten auginami šiltnamiuose, kur yra karšto vandens iš geizerių. Nuo pasodinimo iki prinokimo reikia nuo 10–12 iki 15–17 mėn. Teko rasti duomenų, kad bananai gali prinokti per 75–150 dienų ir yra veislių, kurios atlaiko nulines temperatūras („Radžapuri“ veislė). Jei selekcininkai rimtai padirbėtų veislių vegetacijos trumpinimo ir atsparumo šalčiui didinimo linkme, ko gero, ir mūsų klimatinėje zonoje atsirastų mini bananų plantacijos, pradžioje šiltnamiuose. 

Situacija ženkliai turėtų paaiškėti per ateinančius 10 metų. Pasak meteorologų, šie metai pasaulio mastu bus patys šilčiausi per visų laikų stebėjimų metinius vidurkius ir, jei tendencija išliks, bananai gali atsirasti ir atvirame grunte pas mus. Žinoma, dabartiniu metu auginti 3–4 metus, kad sulauktume vaisių (uogų), ekonomiškai neapsimokėtų. Mūsų šalyje yra kantrių egzotikos entuziastų, kurie sugeba kambario sąlygomis sulaukti derančių bananų. Juolab, kad yra ir nykštukinių bananų veislių, o kaip auginti, informaciją galima rasti panaršius internete. 

Pradžioje buvau paminėjęs ir ananasą. Kas yra apsilankęs Madeiroje, ko gero, teko paragauti banano ir ananaso hibrido vaisių – bananasą, kuris skoniu bent manęs nenustebino, bet Madeira didžiuojasi šiuo unikaliu hibridu, nes niekur kitur jo nesutinkama. Kol ateis laikai, kad ir pas mus galima bus užsiauginti bananų, mitybos specialistai pataria valgyti tuos, kurie turi nemažai vertingų medžiagų, itin kalio, taip reikalingo normaliai širdies veiklai funkcionuoti.

Žinoma, būtų malonu, kad kada nors taptume bananus auginančia šalimi, bet netaptume ironiška prasme „bananine respublika“. Yra požymių kad judame ta linkme, bet apie tai kitame straipsnelyje.