Skip to content

Neblėstanti asmenybės istorija

Parengė Sigita TELYČĖNAITĖ

SSRS lageriuose kalėjo 37-erius metus

Susitikimai su iškiliomis asmenybėmis, kurios asmeninio gyvenimo pavyzdžiu įsirašė į naują Lietuvos valstybės kūrimo istoriją,  liko praeities prisiminimuose.  Gyvenimo tempai diktuoja kitokį mąstymą, savitą informacijos kaupimą ir svarstytinas dvasines vertybes. Deja, tenka pripažinti, kad, mes, priklausome lėtą laiką mylinčiai kartai, kuri turėjo dabar pamirštamus visuomenėje autoritetus. Dauguma teksto autorės pašnekovų jau baigė žemišką kelionę ir kovas, paženklinę idealus ateinančioms kartoms, kaip dvasinio palikimo jėgą. Kiek objektyvios  informacijos apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo priešaušrį išliks istorijos puslapiuose, spaudoje, televizijos archyvuose, mūsų ir jaunųjų kartų atmintyje, tiek stiprybės, pilietinės drąsos ir savarankiškumo turės lietuvių tauta ateity. Geriau ir giliau žvelgdami į dvasinius savo tautos lyderius bei kankinius, turėtume nedvejoti tautiniu stuburu. 

Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvos visuomenė turėtų prisiminti unikalią asmenybę, patriotą, kovotoją už Lietuvos laisvę, politinį kalinį Balį GAJAUSKĄ (1926-02-24–2017-09-28), kalėjusį net 37-erius metus ir žinomą daugelyje pasaulio valstybių.

Neabejotinai, B. Gajauskas – išskirtinė asmenybė, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, ilgiausiai iš visų Lietuvos, o gal ir visos Sovietų Sąjungos politinių kalinių, net 37-erius metus kalintas Sovietų Sąjungos kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje. Pasak Rusijos disidento ir žurnalisto Michailo Cheifeco, „Balys Gajauskas – pasaulinis kalėjimų rekordininkas.“

Pirmą kartą nuteistas 1948 m., kai jam buvo vos 22 metai, į laisvę galutinai išleistas jau 1988-aisiais – Atgimimo – metais, sulaukęs 62-ejų. Okupuotoje Lietuvoje jis buvo žinomas iš lietuvių pogrindžio leidinių „Aušra“, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ straipsnių ir „Amerikos balso“ reportažų apie Lietuvos politinius kalinius. O laisvajame Vakarų pasaulyje Balio Gajausko likimas buvo gerai žinomas. Jo vardą dažnai kartodavo laisvojo pasaulio radijo stotys, jo kalinimo istorija plačiai pasakota Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių periodiniuose lediniuose. Aktyvios JAV lietuvių išeivės bendrapavardės Bronės Gajauskienės dėka Balio Gajausko likimas tapo žinomas pasaulio galingiesiems. Dar 1978 m. kovo 15 d. Belgijos advokatas Vincentas van der Bošas kreipėsi į Sovietų Sąjungos ambasadorių Briuselyje, norėdamas ginti Balį Gajauską teisme, tačiau leidimo negavo. Bronės Gajauskienės laiškai dvasininkams, politikams, ministrams, senatoriams, ambasadoriams, garsioms sporto žvaigždėms davė vaisių – 1979 m. raštą Kremliui dėl Balio Gajausko išlaisvinimo pasirašė 170 Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso narių ir 35 senatoriai. Paramos Baliui Gajauskui sulaukta iš Vokietijos, Olandijos, ypač Prancūzijos, „Amnesty international“ grupių, Jungtinės Karalystės parlamento narių. Tais pačiais 1979 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso Europos saugumo ir bendradarbiavimo komisija kartu su kitais disidentais pasiūlė Balį Gajauską kandidatu Nobelio taikos premijai gauti.

2009 m. išleista Balio Gajausko biografinė knyga „Pro spygliuotas vielas matau dangų“ dar laukia skaitytojų dėmesio.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here