Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. draudžia bet kokias privilegijas. Bet kokiu pagrindu. Ir bet kam. Tačiau kai kurios Lietuvos mažumos galvoja kitaip ir pastoviai jų reikalauja. Kartais netgi pastumdami save į kuriozišką padėtį! Kaip antai, paprašydami JAV užstoti lenkų mažumą prieš Lietuvos valdžią ir priversti ją vietoj lygių galimybių suteikti akivaizdžių lengvatų!

Ir apsišovė.

Pasirodo, kad milijoninė lenkų bendruomenė Jungtinėse Amerikos Valstijose – neturi nei vienos mokyklos! Kai Lietuvoje jų, išlaikomų valstybės, yra virš 80! Ir tai tik šimto tūkstančio neturinčiai lenkų bendruomenei!

Prašovė lenkai ir su parašų rinkimu savo privilegijoms paremti – tesurinko 60 000, o tai reiškia, kad likusieji Rytų Lietuvos gyventojai yra lietuviai arba nutautinti „tuteišiai“ ir lenkams nepriskirtini!

Ačiū V. Tomaševskiui už tikslios statistikos paviešinimą!

Apsikvailino lenkai ir su Lietuvos apskundimu ES – pasirodo, kad šimtamilijoninėje Europos Sąjungoje lenkiškų mokyklų yra tik 40, o Lietuvoje – virš 80! Taigi, mažutė Lietuvėlė dvigubai žmogiškesnė nei visa ES!

Ir  tikrai, Europos Pagrindinių teisių agentūra (FRA), atlikusi tyrimus visoje ES, nustatė, kad Lietuvos mažumos mažiausiai (tik 23 proc.) skriaudžiamos, kai tuo tarpu Švedijoje šis skaičius siekia 76 proc. (štai kodėl iš ten pabėgo A. Vinokuras į Lietuvą?!), Olandijoje – 79 proc., o Prancūzijoje ir Italijoje – net 94 proc.!

Kad paneigti lietuvių aukščiausią ŽMOGIŠKUMO koeficientą visoje ES, pradėtas tikras skundų ir išpuolių prieš lietuvius vajus. Antai, lenkai iki Briuselio nuskalambijo dviejų raidžių epopėją, gėjai – iki Strasbūro nutempė transvestitinių lyties pakeitimo operacijų apmokėjimo iš Lietuvos biudžeto bylą, su rusais jau derinami sovietinių skulptūrų ant Žaliojo tilto restauravimo darbai, visai ignoruojant fašistinių ir sovietinių simbolių uždraudimo įstatymą!

Ir vis negana.

Naujų mokslo metų dieną lenkai pradėjo gerai paruoštu mitingu prie Prezidentūros, su skubiu Lenkijos Premjero vizitu pas Lietuvos Premjerą dėl dviejų egzaminų lietuvių kalba termino nukėlimo?.. Motyvas – lenkiukai nesuspės per dvejus metus išmokti lietuviškai ir daug blogiau išlaikys valstybinius egzaminus?! Šią datą reikalaujama nukelti 11 metų…

Šiaip jau žinoma, kad kalbą galima išmokti per 2 savaites. Per 2 metus ji įsisavinama netgi be specialaus apmokymo, o tik buityje. Per 20 nepriklausomybės metų netgi dramblys būtų išmokęs šokti valsą! Tai kam gi reikia lenkų vaikams dar 11 metų? Tai negi lenkų politikai  taip prastai vertina savo jaunimą?

Panašu, kad būtent taip.

Tai gal jau vertėtų pasvarstyti apie specialių, su intelekto trūkumais, mokyklų lenkams tinklo sukūrimu, jei ir 20 proc. padidintas mokinio krepšelis ir 10 proc. prailgintas egzamino laikas nepalengvino šios bendruomenės vaikų mokymosi proceso?

Tikriausiai šiems jautriems reikalams apsvarstyti abu (Lietuvos ir Lenkijos) premjerai sutarė įkurti komisiją ir joje suderinti tiek Lietuvos ir Lenkijos mažumų mokyklų būklę, jų finansavimo klausimus bei aprūpinimą mokymo-metodinėmis priemonėmis (vadovėliais, kompiuteriais), tiek patalpomis, šiluma ir šviesa bei pedagogų algomis.

Net dabar aišku, kad Lietuvos išlaidos 80-čiai lenkų mokyklų Lietuvoje daug didesnės nei Lenkijos išlaidos 2 lietuviškoms mokyklėlėms Punske ir Suvalkuose.

Todėl peršasi akivaizdi išvada (jos prieis ir komisijos nariai), kad būtina užbaigti šias bereikalingas pretenzijas ir imti globoti savo Tautos bendruomenės mokslo-kultūrines įstaigas ir būtent tų mažumų etninėms valstybėms. Tai yra, Lenkija rūpinasi lenkiškomis mokyklomis Lietuvoje, o Lietuva– lietuviškomis mokyklomis Lenkijoje.

Kaip yra visame Pasaulyje.

Tai yra lenkai išlaiko savo 80 lenkiškų mokyklų, skaityklų ir bažnyčių Lietuvoje, o lietuviai išlaiko savo 2 mokyklas Lenkijoje.

Ir visas ginčas baigtas. Ir pinigėliai – nebe privileginiai,o nuosavų nuosaviausi.

Sekanti problema – tai šių skandalų provokatoriai. Pradedant 2 lenkiškomis raidėmis, įrašais pasuose ir lenkų autonomijos kūrimu Lietuvoje nebaigiant! Europarlamentaras V. Tomaševskis atvirai drįsta pareikšti, kad tai lietuviai turi integruotis į lenkų bendruomenę, o ne lenkai į Lietuvos!

Toks politiko iššūkis iškart mus grąžina prie teisiškai nesureguliuotų santykių su Lenkija, pradedant Želigovskio akcijos įvertinimu ir nebaigiant Armijos Krajovos veiklos Lietuvoje karo metu įvertinimu pagal galiojančius tarptautinius įstatymus už nusikaltimus žmogiškumui.

Antraip tiek Draučių kaimo sušaudymo variantas, tiek autonomijos siekis vėl pasikartos.

Tik Ribentropo-Molotovo pakto išviešinimas įgalino Lietuvą išsiveržti iš sovietinės okupacijos. Ir tai Sausio 13-oios įvykiai rodo apie Rusijos pastangas išlaikyti okupanto pozicijas.

Tik Želigovskio akcijos politinis išviešinimas ir Armijos Krajovos veiklos įvertinimas gali užbaigti Lietuvos–Lenkijos konfliktinę situaciją. Ir tai patvirtina lenkų autonomijos kūrimas, apie Lenkijos pastangas atstatyti Želigovskio akcijos atplėštą nuo Lietuvos Vilnijos kraštą bei Draučių kaimo sušaudymo tragediją – apie Armijos Krajovos tradicijų tąsą.

Tokioms buvusių okupantų viltims prielaidas sudaro pati Lietuvos valstybė savo ypatingai dideliu žmogiškumu.

Kaip antai, išsilaisvinusiose iš okupacijų valstybėse buvę okupantai neįgyja nei pilietybės, nei turi savo politinių organizacijų. Tik vienintelėje pasaulyje Lietuvoje, vietoj atsiprašymo ir žalos atstatymo, yra „Rusų sąjunga“ ir „Lenkų rinkimų akcija“, kas įgalina buvusius grobikus dalyvauti valstybės politiniame gyvenime ir įtakoti įstatymleidystę.

Toks neįtikėtinas politinis fenomenas Lietuvoje provokuoja buvusius okupantus net į atvirus išpuolius (Sausio 13 d., autonomijos kūrimą) arba Lygių galimybių įstatymo priedanga – į privilegijų reikalavimus.

Netgi po Europos Pagrindinių teisių agentūros (FRA) atliktų tyrimų ir paviešintų rezultatų apie tolerancijos mažumoms lygius visoje ES, netgi nustebinus visą Europą 3-4 kartais mažesne diskriminacija Lietuvoje nei Italijoje, Prancūzijoje ar Švedijoje, lietuviai ir toliau yra žeminami tikrovės neatitinkančiais kaltinimais Europos politinėje erdvėje.

Akivaizdu, kad buvę okupantai nebus lojalūs Lietuvai, todėl nėra verti mūsų valstybės tolerancijos.

Akivaizdu, kad būtina suspenduoti „Rusų sąjungos“ ir „Lenkų rinkimų akcijos“ veiklą bei skubiai spręsti klausimą dėl šių politinių organizacijų eliminavimo iš Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo.

O taip pat akivaizdu, kad būtina papildyti Baudžiamąjį Kodeksą lojalumą ginančiu straipsniu su sankcija – atimant pilietybę.

Taip yra viso Pasaulio valstybėse, taip turi būti ir Lietuvoje.

Tai šiuos pagrindinius klausimus turėtų apsvarstyti ir pateikti Lenkijos–Lietuvos valdžios institucijų sudaryta dviejų Premjerų komisija.

Ir pasibaigs nepagrįsti skundai Europarlamentui, barzdų rovimai Briuselyje bei homoseksualų raudojimai Strasbūre. Net ES Lygių galimybių įstatyme įrašyta nuostata, kad mažumų teisės negali būti didesnės ir viršyti daugumos teisių!

Mes per brangiai mokame už savo žmogiškumą.

Antai, žydų bendruomenė ne tik išplėšė iš Lietuvos 120 milijonų už litvakų išlikusį turtą, bet dar ir apjuodino lietuvius žydšaudžiavimu! Nors Lietuva vienintelė Pasaulyje juos glaudė 600 metų, lygiomis teisėmis apdovanojo ir gynė nuo Holokausto! Tai vietoj to, kad padėkoti ir bent jau už gerą geru atsilyginti bei susiprotėti bent už duoną karo metu išgelbėtojams susimokėti, nors ir ne visiems, bent jau tiems, Jad Vašemo pripažintiems 800 Lietuvos Pasaulio Teisuoliams, tai mus dar apšmeižė! Matyt labai gaila buvo tų pinigėlių už duoną, jei dar išplėšė priedo iš lietuvių 120 milijonų?

Kurioziška, kai visos holokausto sunaikintos (pačių žydų teigimu) Lietuvoje litvakų bendruomenės turtą išsireikalavo „jidiš“ nesuprantantys ir tik rusiškai ar angliškai kalbantys rabinai…

Lenkų ir žydų skriaudų lietuviams nesutalpinsi ir į jaučio odą. Tačiau bent jau svarbiausias iš jų mūsų valstybei aprašė A. Liekis. Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai vos vos tilpo į 4 tomus (apie 2000 psl.), kurie jau turi pasirodyti knygynuose. „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalgos“ sutrumpintas variantas labiausiai tiks mūsų jaunuomenei, kur trumpai drūtai išdėstyti visi lietuvių vargai su kaimynų panaberijomis.

Ir dėlto argi ne kalta lietuvių valdžia? Argi ne Seimo Užsienio reikalų komisija-komitetas formuoja valstybės politikos principus? Argi ne Seimo patvirtintas Užsienio reikalų ministras vykdo tą politiką? Todėl kyla labai pagrįstas klausimas, ką padarė šios dvi institucijos, kad paneigti tikrovės neatitinkančias žinias ir paskleisti Pasauliui 600 metų lietuvių vykdytas žydų gelbėjimo pastangas?

Nieko.

Nei notų, nei informacijos, nei priminimo apie 2 kartus svarstyto lietuviško žydšaudžiavimo klausimo Niurnberge ir JAV Senate pasekmių. O jos buvo: lietuvius – išteisinusios, tai yra nepasitvirtino kaltinimai, o šmeižikei – atimtas senatorės mandatas už Lietuvos šmeižimą!

Tačiau ir šios  informacijos Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitetas–komisija ar Užsienio reikalų ministerija Pasauliui nepriminė. Kyla labai negražus įtarimas apie piktybišką šio komiteto veiklą. O ypač apie komiteto pirmininko E. Zingerio vaidmenį šiame lietuvių juodinime.

Įvertinus išdėstytus faktus, kas galėtų paneigti, kad E. Zingeris, buvęs  Vilniaus Valstybinio Gaono žydų muziejaus direktorius, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas, būdamas Seimo atsakingu ir įgaliotu pareigūnu:

– tyčia neslėpė nuo Lietuvos ir Pasaulio visuomenės tūkstantinius žydų gelbėtojų sąrašų arba juos rodė labai sumažintus?

– tyčia neprovokavo šiais veiksmais nereikalingų diskusijų, kurias žydų bendruomenė įvardijo kaip antisemitizmo apraiškas Lietuvoje ?

– tyčia per 20 metų neprisidėjo suformuojant tikrovės neatitinkantį Lietuvos įvaizdį Pasaulyje, tuo padarydamas žymią žalą Valstybei, Tautai ir istorijai?

O jeigu šių faktų negalima paneigti, tai E. Zingeriui argi nereikėtų skubiai taisyti padėtį? Antraip, ar jam neturėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė?

Padėtį reikėtų taisyti viešai paskelbiant, kad:

– visas „alasas“ dėl 1791 m. Konstitucijos buvo sukeltas pretekstu žydų turtui pagrįsti;

– lietuvių Tauta pagal Jad Vašem centro apdovanotų „Teisuolių“ vardais bei išgelbėtų žydų skaičių yra antra pasaulyje tarp 34-ių valstybių, kad Lietuvos valstybė 600 metų gelbėjo, glaudė ir sudarė sąlygas žydams gyventi bei klestėti, todėl lietuviai turėtų būti skelbiami „žydų gelbėtojų tauta“;

– holokaustą suplanavo žydiškos kilmės A. Eichmanas, pateikęs 11 milijonų Europos žydų likimo galutinio nuosprendžio projektą ir sąrašą, bet ne lietuviai;

– 100 milijonų SSRS gyventojų, tarp jų ir okupuotos lietuvių Tautos, genocidą suplanavo sionistas Leiba Trockis, o įvykdė Leninas ir Stalinas su savo parankiniais F. Džeržinskiu, Kaganovičiumi, Berija bei jų talkininkais Lietuvoje J. Rozovskiu, J. Komodaite, Todesu, Dembo, Eismuntu bei Nachmanu Dušanskiu, savalaikiai pasprukusiu į Izraelį.

Aišku, tokį viešą faktų paskelbimą E. Zingeris padarytų, jei jis prisipažintų savo darbuose klydęs. Jei straipsnyje išdėstytų faktų nepaneigs ir nepripažins savo klaidų, tai ar užteks jo elgesį įvertinti tik nelojaliu Lietuvai? Argi nepakaktų įrodymų ir tieisoginės tyčios konstatavimui?

Tačiau E. Zingeris yra Seimo narys ir naudojasi neliečiamybės statusu…

Todėl kyla ir vėlei labai pagrįstas klausimas, ar gali formuoti Lietuvos užsienio ar vidaus politiką tautinių mažumų atstovai, jei, pagal Konstitucijos 2 str. – Lietuvos valstybę kuria Tauta? O suverenitetas priklauso tik Tautai?

Tuo pat metu galime konstatuoti, kad užsienio politiką formuoja E. Zingeris, kad ant valstybės „finansinės arterijos“ pirštą uždėjęs laikė Reinoldij Šarkin, kultūros ministru buvo V. Prudnikovas… O jau teisėsaugoje – trečdalis „rusakalbių“. Jau nebekalbant apie tai, kad visi – nedesovietizuoti.

Štai iš kur kyla visi dabartinių mažumų, buvusių okupantais, jų kolaborantais bei esamų KGB rezervistų reikalavimai. Ir reikalavimai ne bet kokie, o tolygūs okupantų privilegijoms.

Tai ar galioja Lietuvoje Konstitucija ar jau nebe?

Jei galioja, tai dviejų Premjerų sudaryta komisija turėtų užbaigti privilegijų didinimo epopėją, sureguliuoti mažumų klausimą pagal „Lygių galimybių“ įstatymą, tai yra, neviršijant gyventojų daugumos teisių ir paliekant Lietuvos valstybės kūrimo reikalus lietuvių Tautai.

Suverenitetą – taip pat.