Dešimčiai rajono gimnazijos mokinių gruodžio penktosios rytas išaušo kitoks nei visiems moksleiviams. Pagaliau atėjo ilgai laukta diena, kai Ignalinos gimnazistų delegacija galėjo tęsti projektą „Demokratija ir jaunimas civilizacijų pasaulyje“, kuriame dalyvavo trys šalys – Lietuva, Baltarusija ir Švedija, ir dalyvauti antrajame projekto etape, kuris šįkart buvo vykdomas Švedijoje. Visi su nekantrumu laukėme šios kelionės, nes norėjome kuo greičiau susitikti su projekto dalyviais iš kitų šalių. Taip pat daugumai mokinių tai buvo pirmasis apsilankymas Švedijoje, todėl be abejo, mumyse kirbėjo šioks toks jaudulys.

Visų pirma gruodžio 5-osios rytą Ignalinoje sulaukėme projekto dalyvių iš Baltarusijos. Svetingai juos sutikome ir pakvietėme į trumpą ekskursiją: aprodėme savo gimnaziją, aplinką, kurioje mokomės. Laiko daug neturėjome, nes mūsų laukė ilga, beveik visą dieną truksianti kelionė. Susikrovėme į autobusą lagaminus, įsėdome ir išvykome į oro uostą. Kadangi jau rudenį buvome viešėję Baltarusijoje ir bendravę su projekto dalyviais, autobuse visi drąsiai kalbėjomės, juokėmės, prisiminėme nuotykius, patirtus Baltarusijoje, pasakojome, ką nuveikėm grįžę po pirmojo projekto etapo ir ko iš jo išmokome. Visai nepastebėjome, kaip greitai atsidūrėme Vilniaus oro uoste. Skrydis taip pat neprailgo, nes ir toliau tęsėme kalbas bei grožėjomės vaizdais, atsiveriančiais pro lėktuvo langus. Kaip sėkmingai pakilome, taip sėkmingai ir nusileidome Kopenhagos oro uoste, kur mus pasitiko projekto dalyvių mokytoja iš Švedijos Aja Nertik. Vekšės miestą, kuriame ir vyko antrasis projekto susitikimas, pasiekėme garsiuoju Oresundo tiltu-tuneliu greituoju traukiniu. Ten mūsų jau laukė projekto dalyviai iš Švedijos, kartu su šeimomis bei sniegas, kurio Lietuvoje dar vis neturime (pasak švedų, prieš tai pas juos taip pat nebuvo nė trupučio sniego ir prisnigo tik prieš mums atvykstant). Pirmąjį vakarą praleidome šeimų namuose, kuriuose buvome apgyvendinti. Jaukiai prie arbatos puodelio kiekvienas turėjome galimybę susipažinti su švedų dalyvių šeimomis. 

Jau nuo pat pirmos dienos Vekšės Katedros mokykloje pradėjome dirbti ir aktyviai diskutuoti įvairiomis demokratijos temomis. Visų pirma kiekvienos šalies dalyviai pristatė savo šalių politines sistemas, kurias vėliau aptarėme ir palyginome. Turėjome galimybę aptarti įstatymų leidybą, ką norėtumėm keisti savo šalyje ar mieste, kuriame gyvename. Taip pat diskutavome apie žmogaus ir vaiko teises. Žaidimo forma grupėse, kurias sudarė nariai iš skirtingų šalių, sprendėme, kurios žmogaus ir vaiko teisės yra svarbiausios. Projekto metu ne tik diskutavome ir bendravome su projekto dalyviais, bet ir turėjome galimybę susitikti su mokyklos Studentų Sąjunga, susipažinti su jos veikla ir užduoti įvairius klausimus. Mus aplankė jauni dviejų skirtingų jaunimo partijų nariai, su kuriais buvo smagu pakalbėti ir padiskutuoti apie įvairias problemas, iškylančias jaunam žmogui visuomenėje. Taip pat dalyvavome susitikime su vietos laikraščio redaktoriumi ir leidėju, kiekvienas galėjome išreikšti savo nuomonę. Manau, kad įsimintiniausias susitikimas buvo su Vekšės miesto meru. Iš pradžių meras supažindino mus su savo veikla, o vėliau mes galėjome jo klausti įvairiausių klausimų, diskutuoti norimomis temomis. Mūsų pokalbis prasitęsė prie arbatos puodelio, kiekvienas galėjome su meru draugiškai pasikalbėti, apie ką norėjome.

Be visų posėdžių, susitikimų ir diskusijų, mes turėjome daug progų atsipalaiduoti ir linksmai praleisti laiką. Žvalgėmės po kalėdinėmis leputėmis išpuoštą ir šventinės nuotaikos pripildytą Vekšės miestą, kuris garsėja, kaip žaliausias miestas Europoje, aplankėme įžymias vietas. Dalyvavome ekskursijoje „Volvo“ fabrike ir galėjome apsižvalgyti, kur gaminami sunkieji automobiliai, turėjome galimybę atsisėsti prie vieno milžiniško automobilio vairo. Taip pat lankėmės stiklo fabrike ir muziejuje, kuriame stebėjome, kaip kerinčiai gaminami įvairūs stiklo dirbiniai. Vienas įsimintiniausių vizitų buvo apsilankymas miuzikle „Oklahoma“. Kiekvienam iš mūsų jis paliko daugybę įspūdžių. Taip pat turėjome galimybę pasiklausyti kalėdinio klasikinės muzikos koncerto, kurio muzika visus užbūrė. Vakarus linksmai leidome žaisdami boulingą arba pasišnekučiuodami picerijoje.

Nors savaitė buvo labai įtempta ir varginanti, nė vienas nenorėjome išsiskirti su projekto draugais. Manau, kad kiekvienas grįžome namo pasisėmęs patirties, žinių ir kupini gražių prisiminimų. Visi dar ilgai prisiminsime diskusijas, linksmus vakarus ir tikiuosi, kad palaikysime ryšius su draugais iš Švedijos ir Baltarusijos.