Skip to content

Kaimo kalvose urzgia Dariaus sukonstruotas bagis

Paskui save drabstydamas sniegą ir dar nespėjusios įšalti žemės lopinius, kriokdamas ir riaumodamas, per apsnigtas Tumelinos kaimo (netoli Dūkšto) kalvas lekia automobilis – be įprastos kabinos, kurią imituoja tik vamzdžių konstrukcija, bet su keturiais ratais ir varikliu. Prie vairo – jaunas vaikinas Darius Pipiras, jis – ir šios technikos konstruktorius. Savo kūrinį vadina bagiu, tiksliau – priskiria jį šiai lenktyninių automobilių kategorijai. Tačiau iškart patikslina, kad jokiose varžybose jis nė nemano dalyvauti, nes automobiliui trūksta saugos priemonių, o ir tikslas buvo ir tebėra kitas.

Domisi nuo mažens

Dariaus profesija gal tik šiek tiek, labai siaurai, susijusi su tokios technikos konstravimu. Jis elektrikas, dirba rimtoje Vilniaus firmoje UAB „UVG Elektric“. Namo parvažiuoja tik savaitgaliais.

– Parvažiavus reikia kuo nors užsiimti. Tai šis bagis – tiesiog laisvalaikio užsiėmimas, o kūrybos produktas skirtas ne kokioms nors varžyboms, o tik pramogai. Būdavo parvažiuoju ir krapštausi garaže. Už tai net nuo draugės gaudavau velnių, kad visi savaitgaliai gelžgaliams paaukoti, bet kai bagiu pati pervažiavo – patiko, tad daugiau nesibara. Šį savo kūrinį savaitgaliais konstravau keturis mėnesius. Ne vienas, padėjo brolis Sigitas, draugai iš Dūkšto Ramūnas Dronga ir Mindaugas Šileikis. Ir mama vis rūpinosi, klausinėjo, ar viskas gerai, ar galvos nuo virinimo aparato neskauda, – pasakoja konstruktorius.

Darius sako, kad tokiu konstravimu domisi nuo vaikystės, nes namuose visada buvo daug automobilių: „Žiguliai“, „Fordas“ vienoks, vėliau kitoks.

Sukonstravo iš seno „Fordo“

– Perkant bagį, pats paprasčiausias, su ne itin galingu varikliu, kainuoja apie 8 tūkst. litų. Šis mano daiktas nė tūkstančio litų nekainavo. Variklis ir pakaba – nuo senos tėvo „Ford Sieros“, o visa kita – paties suvirinta vamzdžių konstrukcija. Variklis gana galingas, net 2 litrų talpos, tad tas mano bagis ir laksto kaip viesulas. Su juo vasarą bus patogiau važinėti, bet žiemą – įdomiau. Tik grandinės greitai ratus sugraužia, jau kelis kartus juos keičiau. Bet šiuo atveju pinigai (išlaidos) nieko nereiškia. Svarbiausia – tikslas, maloniai kutenantis jausmas, kad tai aš pats padariau, – sako Darius.

Šią savo konstrukcija jis labai nustebino savo kaimynus ir tebestebina važiuojančius Ignalinos–Dūkšto plentu (Pipirų sodyba – prie pat šio kelio). Kaimynai visus langų stiklus kaktomis išriebalavo bežiūrėdami, o tarp pro šalį važiuojančių – kas antras trečias sustoja, žiūri, stebisi.

Pasak Tumelinos konstruktoriaus, pirmas bagio išbandymas buvo nei šioks, nei tok, su savo tvariniu nuslydo į griovį. Be pasekmių, bet motina pergyvena, kad kas nors nenutiktų. Tai, pasak Dariaus, jis dėl šventos ramybės ėmė ir apsidraudė.

Akmeninės gėlės ir žiemą žydi

Šis bagis – paskutinis įgyvendintas Dariaus svajonės klyksmas. Prieš tai jis su broliu Sigitu įvairiom mandrybėm yra išpuošęs tėvų sodybą. Prie namų – 5 arų tvenkinys, per kurį permestas gražus tiltas. Virš tvenkinio – „tarzankė“. Tai lynas su juo riedančiu skrituliu. Užsikabini už prie skritulio pritvirtintos grandinės ir riedi virš tvenkinio. Atsileidi virš vandens ir pliumpt į jį. Prieš Europos krepšinio čempionatą, kai vyko kamuolio varymo akcija „Varom už Lietuvą!“, jos dalyviai ilsėjosi ir maudėsi Pipirų tvenkinyje.

Šalia ant tvenkinio kranto esančios pirties su atvira lauko terasa – vėl daugybė visokių įdomybių. Verandos lange – voratinklis su didžiuliu voru, viena pirties lauko siena nukabinta tūkstančiais raktų. Tai Dariaus motinos, Dūkšto pašto laiškininkės, surinkta kolekcija. Šalia tako į pirtį – metalo ir akmens konstrukcijos. Tai jau Dariaus rankų darbas. Į suvirintą metalo konstrukciją inkrustuojami lauko akmenys, kurie virsta ir gėlių žiedlapiais, ir kitkuo, kas tik mintį timpteli. Šios mažos skulptūros, pasak Dariaus, jo fantazijos vaisius, beveik išradimas, tik šios meno rūšies (instaliacijų) niekur neužpatentavo, tai dabar jas kuria ir kiti. Daug ką Pipirų sodyboje dabar žiema nuo pašalinių akių yra paslėpusi, bet akmeninės gėlės, užsidėjusios sniego kepures, ir dabar tebežydi.

Autoriaus nuotr.

Paskui save drabstydamas sniegą ir dar nespėjusios įšalti žemės lopinius, kriokdamas ir riaumodamas, per apsnigtas Tumelinos kaimo (netoli Dūkšto) kalvas lekia automobilis – be įprastos kabinos, kurią imituoja tik vamzdžių konstrukcija, bet su keturiais ratais ir varikliu. Prie vairo – jaunas vaikinas Darius Pipiras, jis – ir šios technikos konstruktorius. Savo kūrinį vadina bagiu, tiksliau – priskiria jį šiai lenktyninių automobilių kategorijai. Tačiau iškart patikslina, kad jokiose varžybose jis nė nemano dalyvauti, nes automobiliui trūksta saugos priemonių, o ir tikslas buvo ir tebėra kitas.
Domisi nuo mažens
Dariaus profesija gal tik šiek tiek, labai siaurai, susijusi su tokios technikos konstravimu. Jis elektrikas, dirba rimtoje Vilniaus firmoje UAB „UVG Elektric“. Namo parvažiuoja tik savaitgaliais.
– Parvažiavus reikia kuo nors užsiimti. Tai šis bagis – tiesiog laisvalaikio užsiėmimas, o kūrybos produktas skirtas ne kokioms nors varžyboms, o tik pramogai. Būdavo parvažiuoju ir krapštausi garaže. Už tai net nuo draugės gaudavau velnių, kad visi savaitgaliai gelžgaliams paaukoti, bet kai bagiu pati pervažiavo – patiko, tad daugiau nesibara. Šį savo kūrinį savaitgaliais konstravau keturis mėnesius. Ne vienas, padėjo brolis Sigitas, draugai iš Dūkšto Ramūnas Dronga ir Mindaugas Šileikis. Ir mama vis rūpinosi, klausinėjo, ar viskas gerai, ar galvos nuo virinimo aparato neskauda, – pasakoja konstruktorius.
Darius sako, kad tokiu konstravimu domisi nuo vaikystės, nes namuose visada buvo daug automobilių: „Žiguliai“, „Fordas“ vienoks, vėliau kitoks.
Sukonstravo iš seno „Fordo“
– Perkant bagį, pats paprasčiausias, su ne itin galingu varikliu, kainuoja apie 8 tūkst. litų. Šis mano daiktas nė tūkstančio litų nekainavo. Variklis ir pakaba – nuo senos tėvo „Ford Sieros“, o visa kita – paties suvirinta vamzdžių konstrukcija. Variklis gana galingas, net 2 litrų talpos, tad tas mano bagis ir laksto kaip viesulas. Su juo vasarą bus patogiau važinėti, bet žiemą – įdomiau. Tik grandinės greitai ratus sugraužia, jau kelis kartus juos keičiau. Bet šiuo atveju pinigai (išlaidos) nieko nereiškia. Svarbiausia – tikslas, maloniai kutenantis jausmas, kad tai aš pats padariau, – sako Darius.
Šią savo konstrukcija jis labai nustebino savo kaimynus ir tebestebina važiuojančius Ignalinos–Dūkšto plentu (Pipirų sodyba – prie pat šio kelio). Kaimynai visus langų stiklus kaktomis išriebalavo bežiūrėdami, o tarp pro šalį važiuojančių – kas antras trečias sustoja, žiūri, stebisi.
Pasak Tumelinos konstruktoriaus, pirmas bagio išbandymas buvo nei šioks, nei tok, su savo tvariniu nuslydo į griovį. Be pasekmių, bet motina pergyvena, kad kas nors nenutiktų. Tai, pasak Dariaus, jis dėl šventos ramybės ėmė ir apsidraudė.
Akmeninės gėlės ir žiemą žydi
Šis bagis – paskutinis įgyvendintas Dariaus svajonės klyksmas. Prieš tai jis su broliu Sigitu įvairiom mandrybėm yra išpuošęs tėvų sodybą. Prie namų – 5 arų tvenkinys, per kurį permestas gražus tiltas. Virš tvenkinio – „tarzankė“. Tai lynas su juo riedančiu skrituliu. Užsikabini už prie skritulio pritvirtintos grandinės ir riedi virš tvenkinio. Atsileidi virš vandens ir pliumpt į jį. Prieš Europos krepšinio čempionatą, kai vyko kamuolio varymo akcija „Varom už Lietuvą!“, jos dalyviai ilsėjosi ir maudėsi Pipirų tvenkinyje.
Šalia ant tvenkinio kranto esančios pirties su atvira lauko terasa – vėl daugybė visokių įdomybių. Verandos lange – voratinklis su didžiuliu voru, viena pirties lauko siena nukabinta tūkstančiais raktų. Tai Dariaus motinos, Dūkšto pašto laiškininkės, surinkta kolekcija. Šalia tako į pirtį – metalo ir akmens konstrukcijos. Tai jau Dariaus rankų darbas. Į suvirintą metalo konstrukciją inkrustuojami lauko akmenys, kurie virsta ir gėlių žiedlapiais, ir kitkuo, kas tik mintį timpteli. Šios mažos skulptūros, pasak Dariaus, jo fantazijos vaisius, beveik išradimas, tik šios meno rūšies (instaliacijų) niekur neužpatentavo, tai dabar jas kuria ir kiti. Daug ką Pipirų sodyboje dabar žiema nuo pašalinių akių yra paslėpusi, bet akmeninės gėlės, užsidėjusios sniego kepures, ir dabar tebežydi.
Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje