Praėjusią savaitę Kultūros ir sporto centro Etninės ir muziejinės veiklos skyriuje atidaryta mūsų krašte gerai žinomo ir pažįstamo, Tarptautinės ir Lietuvos meninės fotografijos draugijų nario kraštiečio Algio Jakšto personalinė spalvotų nuotraukų paroda „Čia mano žemė“, su kuria susipažinti buvo susirinkęs gausus jo meno gerbėjų būrys ne tik iš Ignalinos, bet ir Švenčionių r., kur jis gyvena.

Pristatydama šią patrauklią ir spalvingą gabaus fotomenininko darbų parodą, skyriaus vedėja Marija Kirkienė sakė, kad ji asmeniškai jos autorių pažįsta neseniai, bet artimesnė pažintis, rengiant šią parodą, jai paliko šviesų ir spalvingą įspūdį. Tai nepaprastai kuklus, išmintingas, nuoširdus, lengvai bendraujantis įvairiomis temomis, romantiškas žmogus, nepakartojamais vaizdais išgarsinęs Rytų Lietuvą, nuotraukose įprasmindamas šio krašto gamtos grožį. Ši paroda – tai nuostabi talentingo fotomenininko nueito kelio seka. O tas kelias prasidėjo 1968 m., kai dar būdamas jaunuolis į rankas pirmąkart paėmė fotoaparatą. Su juo nesiskiria iki šiol. Per tuos metus sugebėjo kūrybiškai su fotoobjektyvo pagalba „pavogti“ iš gamtos nepakartojamo grožio akimirkų, kurios jau apkeliavo daugelį pasaulio šalių per organizuojamas tarptautines parodas, už ką susilaukė aukštų įvertinimų, pelnant įvairių spalvų medalių, daugybę prizų bei suvenyrų. Jo unikalios nuotraukos nuolat papuošia ir rajone išleidžiamus fotoalbumus. Džiugu ir tai, kad dar 2005 m. A. Jakštas Ignalinoje buvo surengęs kitokio turinio personalinę parodą, kurioje žiūrovai galėjo susipažinti ir su jo gimtojo Mielagėnų krašto bei Tverečiaus apylinkių žmonių portretais.

Parodos atidarymo metu pažymėta, kad Algis susilaukė pelnyto pripažinimo ne tik Švenčionijos krašte, bet ir Lietuvoje už savo nepaprastą darbštumą. Kopti į fotografijos meno aukštumas jis pradėjo dar dirbdamas Švenčionėlių proftechninėje mokykloje. „Apsiginklavęs“ tuomet dar primityvia technika, jis kiekvieną laisvą valandėlę, o neretai – vakarais ir rytais keliaudavo po įvairias mūsų krašto vietoves, įamžindamas ežerus ir jų pakrantes gaubiančius rūkus, nuostabius saulėlydžius ir saulėtekius. Dar juodai baltose nuotraukose įprasminti gamtos grožio vaizdai jau tada atkreipė ir žinomų Lietuvos fotomenininkų bei tarptautinių parodų organizatorių dėmesį, už ką buvo pelnyti ir pirmieji apdovanojimai. Jis stengėsi labiau praturtinti meninės fotografijos turinį įvairiais ekspermentais ir montažais, panaudodamas net veidrodžius. Ir vis dėlto, jo sukurti gamtos peizažai susilaukė aukštesnio įvertinimo, ypač pastaraisiais metais, kai jie atgijo spalvotose nuotraukose. Šį talentingą fotomenininką jau drąsiai galima lyginti ir su kitais Lietuvoje žinomais meninės fotografijos meistrais.

Malonu ir tai, kad mūsų krašto talentingas fotomenininkas, matyt įkvėptas gamtos grožio, kalba ir eilėmis, jau per trumpą laiką išleido ne vieną eilėraščių knygą. Apie jo, kaip poeto, kūrybą parodos atidarymo metu plačiai papasakojo jo eilių vertintojas ir gerai rajone žinomas poezijos mylėtojas ir kūrėjas Ervinas Vinkleris.

Fotografijos porodos atidarymo metu jos autorius prisipažino, kad fotografija yra jo neatsiejama gyvenimo dalis ir jis neįsivaizduoja, kaip be jos galėtų gyventi. Kodėl šiai personalinei parodai suteikė tokį pavadinimą, jo manymu turėjęs teisę, nes nepaprastai myli savo gimtąjį kraštą ir jos nepakartojamą grožį, todėl stengėsi iš laiko „pavogti“ niekados nepasikartojamas akimirkas, kurios suteiktų žmonėms pasigėrėjimą savo kraštu ir spinduliuotu gėriu bei pasididžiavimu. Būtent per visą kūrybos laikotarpį jo pagrindiniu įkvėpėju buvo ir išliko šis Nalšios žemės ir Ryto Aukštaitijos kampelis. „Čia aš patyriau magišką rūkų pasaulio trauką, tekančios saulės meditacinę nuotaiką ir liūdnokai melancholišką vakaro žavesį“, – sakė fotomenininkas. Jo įsitikinimu, fotografija – negailestinga bėgančio laiko metraštininkė, laikas vis pakylėja fotografiją į naujas meno aukštumas ir suteikia įstorinę reikšmę ateinančioms kartoms.

Beje, jau plačiai žinomas fotomenininkas prisipažino, kad kurti eiles pradėjo kiek vėliau, bet šios dvi mūzos draugiškai sugyvena, o neretai ir viena kitą papildo. Tuo dar kartą įsitikino ir parodos lankytojai, kurie gerėdamiesi spalvingais peizažais, su pasigėrėjimu klausėsi ir jo nuotaikingų bei prasmingų eilių, nuoširdžiai atsidėkodami ne tik gėlių puokštėmis, bet ir karštais plojimais.

Ši paroda veiks iki gegužės pradžios, todėl verta joje apsilankyti.

Autoriaus nuotr.