Pirmas veikamas

Suabejojau tokia eilinės komisijos narės galimybe ir įrodžiau, kad jos norai ir politiniai siekiai prasilenkia su įstatymu. Ir nors ta klaida dar iki panelės Ievos žygio buvo ištaisyta ir jau seniai už tą straipsnelį sumokėta, kaip už politinę reklamą, Ieva po Ignaliną vis dar laksto, mojuodama po mėnesio neva man surašytu protokolu ir reikalaudama ant jo mano autografo. Kadangi matau vien nuogą, politiškai asmeninį už Ievos nugaros stovinčio vieno kandidato šio lakstymo motyvą ir interesą, nuo autografų dalinimo susilaikau. Menkas čia esu „žvaigždūnas“ autografus dalinti…

Antras veiksmas

Panelė Ieva po pirmojo fiasko greitai įsitikino, kad ano už nugaros vis šmėžuojančio kandidato aklai klausyti netoleregiška (klaidingai konsultuoja) ir aprimo. Tuomet buvo atkrapštytas kitas „įrankis“ ir „motyvas“ atakai prieš „Mūsų Ignaliną“ – panelė Gintautė Krivaitė, Mielagėnų apylinkės rinkimų komisijos narė. Arčiau, matyt, nesurado. Atakos „motyvas“ dar juokingesnis.

Rugsėjo 21 d. MI buvo išspausdintas piliečio Aleksandro Borovskio, kuris rinkimuose niekaip nedalyvauja, tik kaip rinkėjas, atviras laiškas tūlui Algirdui Radušiui. Tas laiškas, matyt, tam Algirdui daug „kraujo pagadino“. Tad ilgai nemačiusi tariamo MI pažeidimo, šią savaitę G. Krivaitė įvirto į mano kabinetą (per patį laikraščio maketavimo įkarštį) ir, prisistačiusi komisijos nare (tik paklausta – kokios komisijos, pasakė kad iš Mielagėnų), pareikalavo mano asmens dokumento, nes, girdi, rašys protokolą. Jos manymu (gerai būtų, kad tik jos), tas išspausdintas atviras laiškas taip pat yra politinė reklama, o jis taip nepažymėtas. Jai bandžiau paaiškinti, kad tai jokia politinė reklama, o tik rinkėjo kritiškos pastabos vieno kandidato atžvilgiu, kad panelės Gintautės veikimo teritorija yra Mielagėnų rinkimų apylinkės ribos, ir kad neteisėto protokolo aš nepasirašysiu, viešnia prie redakcijos darbuotojų ėmė grasinti policija, teismu ir kitomis valstybės prievartos priemonėmis. Išėjo (prisipažįstu – paprašiau netrukdyti), bet vėliau atėjo su parašytu protokolu (kartu su savu popieriumi atšlamėjo ir Ieva) ir paauglių būreliu, kurie buvo neva liudytojai, kad aš atsisakau pasirašyti.

Toks pat atviras laiškas buvo išspausdintas ir „Švenčionių krašto“ laikraštyje, bet ten jis „principingai“ Gintautei – ne politinė reklama.

Epilogas

Panelės Ieva ir Gintautė į komisijas deleguotos vienos atstovaujamos partijos – Liberalų sąjūdžio. Klausimėlis – ar čia nėra interesų konflikto? Ypač panelės Gintautės veiksmuose. Kažkodėl kitų partijų atstovams komisijose MI niekaip neužkliūna, tik Liberalų sąjūdžiui, kurio kandidatas laikraštyje buvo kelis kartus „per dantį“ patrauktas. Ar gali komisijos narės, davusios priesaiką būti nešališkos, ginti tik vienos, jų atstovaujamos partijos ir savo kandidato garbę?..

Nors protokolų nepasirašiau, bet jie, sakė, bus perduoti teismui nagrinėti. Tad laukiu šaukimo į Temidės rūmus ir kaupiu džiūvėsius. Gal prireiks…