Skip to content

Osteoporozė – irstančių kaulų liga

MI informacija

Osteoporozė – kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu, maža kauline mase, kaulų trapumu. Dažnai vadinama „tyliąja epidemija“, nes pats kaulų retėjimas nejuntamas.

Ligos priežastys ir rūšys

Žmogaus kauluose visą laiką vyksta pokyčiai: rezorbcija (irimas) ir naujo kaulinio audinio formavimasis. Vaikystėje ir jaunystėje formavimosi procesai aktyvesni nei irimo, todėl iki 30 m. kaulai auga, tvirtėja, tankėja. Vyresniame amžiuje rezorbcija spartesnė nei atsinaujinimas, todėl prarandama dalis kaulinės masės ir gali prasidėti osteoporozė. Moterų sergamumui įtaką daro po menopauzės ar jos metu vykstantys hormoniniai pokyčiai, dėl kurių prarandama iki 15 proc. kaulų masės.

Tačiau šia liga serga ir jauni žmonės. Pagal priežastis osteoporozė skirstoma į pirminę ir antrinę.

Pirminė arba senatvinė osteoporozė būdinga vyresniems abiejų lyčių individams, tačiau moterys ja serga kelis kartus dažniau. Liga pasireiškia maždaug 1 iš 3 moterų, vyresnėms nei 50 m. ir 1 iš 5 vyrų, vyresniems nei 50 m.

Antrinė osteoporozė gali išsivystyti dėl įvairių kitų: skydliaukės, inkstų, plaučių, žarnyno, genetinių ligų. Kartais ją sukelia nuo kitų ligų vartojami vaistai.

Simptomai ir komplikacijos

Nedidelis griuvimas, staigus judesys ar net apsivertimas lovoje sukelia kaulų lūžius. Dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, šlaunikaulis, dilbis, riešas, dubuo, žastikaulis. Ypač skausmingi – slankstelių lūžiai. Susiglaudus dviem slanksteliams krypsta stuburas, formuojasi kupra.

Vienas iš pirminių ligos simptomų dažnai būna juosmens skausmas, naktinis mėšlungis. Kiti požymiai: raumenų silpnumas, apatinės krūtinės dalies skausmas, ūgio mažėjimas (dėl „susiplojančių“ stuburo slankstelių).

Pavojingiausi yra šlaunikaulio lūžiai (ypač šlaunikaulio kaklelio). Vienas iš penkių pacientų, patyrusių šią traumą, miršta. Tokie lūžiai ilgam atima galimybę judėti, o dėl nejudrumo osteoporozė progresuoja greičiau.

Patarimai ir profilaktika

Dar nesulaukusios menopauzės moterys gali imtis priemonių, užkertančių kelią osteoporozės atsiradimui: vartoti vitaminą D, rūpintis, kad maiste būtų pakankamas kiekis kalcio (moterims iki menopauzės rekomenduojama per dieną gauti 1000 mg kalcio). Jo daugiausiai yra šiuose maisto produktuose: piene, jogurte, sūryje, sardinėse, lašišoje, špinatuose, brokoliuose, riešutuose. Taip pat stengtis daugiau bėgioti, vaikščioti, važinėti dviračiu, žaisti tenisą, kilnoti svarsčius, užsiimti aerobika. Kaulai, kaip ir raumenys – sportuojant stiprėja. Po menopauzės rekomenduojamos tos pačios profilaktikos priemonės, be to siūloma moteriai vartoti pakaitinę hormonų terapiją – estrogenų preparatus. Moterims, nesutinkančioms vartoti šių vaistų, rekomenduojama iki 1500 mg padidinti kalcio kiekį dienos racione.

Jei sergate osteoporoze, Jums reikalingas subalansuotas maistas, turintis pakankamai vitaminų, mineralų, skaidulų ir baltymų (tačiau atminkite, kad per didelis baltymų kiekis maiste didina ir kalcio poreikį). Ypač svarbūs Jūsų racione maisto produktai, turintys daug kalcio bei pakankamas vitamino D kiekis. Rekomenduojama valgyti mažiau druskos, nes didelis druskos kiekis maiste gali sumažinti organizmo gebėjimą įsisavinti kalcį.

Mankšta, judėjimas – Jums ypatingai svarbūs. Tačiau jei sergate osteoporoze, venkite didelių krūvių, staigių judesių, labai aktyvių žaidimų, kurių metu yra didesnė traumų rizika. Išmokite specialių pratimų, stiprinančių nugaros raumenis, jie padės apsaugoti Jūsų stuburą.

Įvykus slankstelio ar šlaunikaulio lūžimui, gydytojas rekomenduos lovos režimą. Pasirinkite tokią padėtį, kuri yra Jums patogiausia, sukelia mažiausiai skausmo.

Saugokitės nugriuvimų! Būkite atsargūs, eidami nelygiu ar slidžiu keliu, ypač sutemus, naudokitės lazda ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis, dėvėkite tik patogią avalynę žema pakulne, neslidžiu guminiu padu. Laiptai, kuriais dažnai vaikštote, turėtų būti gerai apšviesti, su turėklais. Geriausia, kad Jūsų namuose nebūtų slenksčių, lengvai slidinėjančių kilimėlių, nereikalingų daiktų ant grindų. Reikalingiausius daiktus pasidėkite taip, kad juos imant nereikėtų lenktis, stiebtis ar lipti. Ilgiau pasėdėję ar pagulėję, kelkitės iš lėto, kad neapsvaigtų galva. Nesidrovėkite paprašyti kitų žmonių pagalbos.

Rizikos veiksniai

  • Amžius (daugiau nei 50 metų);
  • Lytis ( moteriška);
  • Genetika (jei kas sirgo šeimoje);
  • Smulkus sudėjimas ir mažas svoris;
  • Menopauzė;
  • Pašalintos kiaušidės (ypač iki 45 metų amžiaus);
  • Fizinio aktyvumo stoka;
  • Mažas kalcio ir vitamino D kiekis maiste;
  • Alkoholio vartojimas;
  • Rūkymas, pasyvus rūkymas;
  • Dideli kofeino kiekiai (daugiau nei trys puodeliai kavos, arbatos ar kolos per dieną);
  • Kai kurie vaistai nuo epilepsijos, skydliaukės hormonai.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *