Kadaise buvęs premjeras Gediminas Vagnorius įėjo į istoriją „vagnorkėmis“ – manau, prisimenate, kad taip vadinosi vadinamieji pinigai. O dabar į istoriją, nors ir ne taip garsiai, taikosi įeiti aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, žieminės žūklės mėgėjams privalomai įvedęs smaigus, jau pavadintus „mazurikais“. Šios naujovės priešininkai aiškina, kad „mazurikai“ gal išgelbės tik vieno iš šimto įlūžusių žvejų gyvybę, todėl verčiau aplinkos ministras įsakytų leisti ant ledo tik tuos, kurie vilki neskęstančius kostiumus. Manau, aišku, kad tokios tvarkos labiausiai norėtų šių kostiumų gamintojai ir pardavėjai, nes priversti visus pirkti kelis šimtus kainuojančią aprangą – tokia mintis turbūt jokiam ministrui į galvą neateis. O dėl to vieno, kuris išsigelbės iš šimto – galėsit jo paklausti, ar jis patenkintas smaigais.

Žinoma, veiksmingiausia būtų apskritai uždrausti lipti ant ledo – ir žvejams, ir šiaip pasivaikščioti ledu sugalvojusiems. Yra pas mus ir tokių, kuria taip mano. Gal jų prisiklausęs, V. Mazuronis jau prašneko, kad išgelbėti žvejai turėtų susimokėti už gelbėjimą. Tai kaip čia dabar bus – gal už viską gelbėtojams reikės mokėti? Gaisrininkai iš ugnies išgelbėjo – mokėk, po avarijos iš mašinos ištraukė – mokėk… Gal ir policininkams reikės mokėti, jeigu jie, sakysim, nuo chuligano ar plėšiko apgins?

Dar tokios tvarkos nėra, bet žinant, ką sugeba valdžia (apskritai kalbant, jokio ministro neišskiriant), visko galima tikėtis.  

O kol kas įsiteisėjo dar viena V. Mazuronio iniciatyva – keleriopai padidinti baudas brakonieriams. Dabar už neteisėtai pagautą žuvį, sakoma, reikės mokėti daug daugiau, kaip sakoma, teismai paskutines kelnes numaus.

Galima būtų tik sveikinti tokį žingsnį, jei ne viena smulkmenėlė. Štai praėjusią savaitę girdėjome apie vieną prekeivį kontrabandinėmis cigaretėmis, kuriam skirtų baudų suma artėja prie pusės milijono. Tačiau šis pilietis jokio turto neturi, todėl nieko ir nemoka. Vykdant teismų sprendimus, tam piliečiui iš pensijos po keliolika litų išskaičiuojama. O jis tik iš valdžios šaiposi, girdi, galėtumėt visą pensiją sau pasiimti, aš daugiau iš kontrabandos turiu ir jūs man nieko negalite padaryti, nes įstatymus aš gerai žinau.

O kiek skaitėme ir girdėjome apie tai, kaip teismai brakonieriams baudą keletą kartų sumažina ar iš viso nuo baudos atleidžia, girdi, žmonės neturi darbo, neturi turto, neturi ką valgyti, todėl ir eina brakonieriauti.

Kas belieka gamtos apsaugos inspektoriams? Pasakyti kelis gražius žodžius valdžios adresu (nekonkretizuosiu, kad neįžeisčiau tų įvairių valdžių vyrų ir moterų, kurie, užuot dirbę, tik ir žiūri, kaip čia įsižeidus) ir vėl gaudyti tuos pačius, vėl rašyti jiems protokolus.

Inspektorių darbas – gaudyti ir rašyti, brakonierių, kontrabandininkų ir panašių piliečių… Atsiprašau, teismų požiūriu, tai ne darbas. Tai gal ne darbas, o pramoga?

Taip, mūsų valstybėje nusikaltėlių teisės ginamos geriau, negu kitų piliečių. Kitaip pasakius, mūsų valstybėje nusikaltėliai yra žmonės su apgintomis žmogaus teisėmis, o visi kiti – tik šiaip žmonės.

Sutikime, kad V. Mazuronio iniciatyvos yra geros. Bet kas iš to, jeigu jos neįgyvendinamos? Sutikime, kad tai jau priklauso nuo kito ministro, ir susidaro toks įspūdis, kad šiedu ministrai „per kalnelį nesueina“. O gal kairė nežino, ką daro dešinė? O gal žino, bet svarbiausia – parodyti gerą iniciatyvą, kuri „dėl objektyvių priežasčių neveikia“.

Nieko, ministras į istoriją, kaip sakiau, įeis „mazurikais“. O kai kurių žmonių teisės vėl bus apgintos.