Skip to content

Širdis ir akys džiaugiasi, matant tokį jaunimą

MI informacija

Balandžio 16 d. Ignalinos krašto muziejuje vyko Ignalinos gimnazijos projekto „Kalbos gimtosios penketukas“ baigiamasis renginys, skirtas Tarmių metams. Gimnazijos mokiniai, mokytojai ir net tėveliai dalyvavo pasirinktoje mėnesį laiko vykusio projekto veikloje: rašė diktantą, dailyraštį, atliko kalbos kultūros, etninės kultūros užduotis, varžėsi, kas geriau kalba tarmiškai.

„Čionainos ne juokas buvo jumi sušaukt, čiagi ne saldainius valgyt, o sunkaus darbo jum davėm“, –linksmai visus susirinkusius pasveikino lietuvių kalbos mokytoja Regina Panavienė, papasakojusi apie projektą ir pakvietusi jo sumanytoją ir pirmąją organizatorę Ireną Šaltienę. „Aš lenkiuosi jums, kaip kalbos, kaip valstybės sargams“, – žvilgsniu apkabindama visus mokinius, mokytojus sakė Irena Šaltienė.

Matyt, kiekvieno klausančiojo širdį sujaudino mokytojos žodžiai, priminę didžiuosius lietuvių raštijos ąžuolus, poezijos ir prozos deimantų gludintojus bei liudijantys šių dienų sudėtingą kalbos padėtį ir mažos tautos stiprybę, užkoduotą kalboje. „Kai išvažiuosit  pamatyt pasaulio, nepamirškit įsidėt ir tėvų kalbos…“, – sakė mokytoja. Ji taip pat kalbėjo apie tarmes, jų vertingumą, nes tarmės neišmoksi ir neįsidėsi.

Anksčiau minėtas  projektas vadinosi „Kalbos gimtosios dešimtukas“ ir buvo dar plačiau apimantis lietuvių kalbos platųjį lauką. Dabar, kaip buvo pastebėta, gimnazijoje dirba penkios lituanistės, taigi ir projekto užduotys penkios. „Vieniem, bro, ajos kap iš pypkės, kiti gi i prakaito lašelį nubraukė“, – sakė Žydrė Juodagalvienė. Mokytojos kalbėjo tarmiškai, o iš jų ypač išsiskyrė Jurgita Trapikienė, dėmesį prikausčiusi mūsų ausiai neįprasta gražia žemaitiška šneka. 

Mokytojos  pristatė projekto užduotis, jas  pakomentavo ir paskelbė nugalėtojus. Geriausiai projekte pasirodžiusiems gimnazijos direktorė Valentina Čeponienė įteikė padėkas, kiekvienas gavo ir po malonią dovanėlę. Padėkota ir aktyviausiems, bendruomeniškiausiems mokytojams bei tėveliams. Kaip buvo pastebėta, daugiausia dalyvių sulaukė dailyraštis ir diktantas. Diktantą rašė 79 žmonės, o savo dailų raštą komisijai parodyti panoro net 84 dalyviai. Nedidelis būrelis galėjo pasigirti savo tarmišku kalbėjimu, bet jau tie, kurie kalbėjo, tai tiesiog kaip deimančiukus žarstė.

Visi renginio dalyviai galėjo dar kartą pasidžiaugti Rimvydo Krištulio ir Mariaus Raginio papasakotomis smagiomis istorijomis bei šauniai visus pristatinėjusios kaimo moteriškaitės (Ligitos Panavaitės) šneka. Tokios nei išmoksi, nei suvaidinsi. Kaip sakė mokytoja Marytė Šimėnienė, jiems „tarmė prigijo dar besėdint ant motinos kelių“.

O kaip gi be liaudies dainų. Gimtosios kalbos pagerbimo šventę savo puikiais balsais pagyvino ir papuošė Deimantės Malikėnaitės ir Indrės Kliaugaitės duetas bei Renata Artimavičiūtė ir Gintarė Lukijanskaitė. Tiesiog džiaugėsi širdis ir akys, bežiūrint į tokį gražų jaunimą. Tikrai viltinga  jo ateitis  rodosi.

Autorės nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *