Skip to content

Antram gyvenimui prikeltas Paliesiaus dvaras

Jonas BALTAKIS

Šiuo metu rajone atstatyti Vidiškių ir Meikštų dvarai (pastarajame įsikūręs narkomanų reabilitacijos centras), restauruojamas (su pertraukomis) Senojo Dūkšto (Dūkštelių) dvaras. Kitų buvusių dvarų vietas mena tik vienas kitas išlikęs apgriuvęs statinys, išlikęs parkas ar tiesiog tik menama dvaro buvimo vieta. Nedaug kas buvo likę ir buvusiame Paliesiaus dvare (tarp Mielagėnų ir Gilūtų). Tačiau jis buvo nupirktas vieno vilniečio ir jau prikeltas antram gyvenimui. Dvaras pasikeitė neatpažįstamai. Kai dar praėjusią žiemą apsilankiau Paliesiuje ir po to pažįstamiems parodžiau nuotraukas, paprašęs atspėti – kur fotografuota, niekas neatspėjo.

2010–2013 m. sėkmingai įgyvendintas ES lėšomis finansuojamas projektas „Sveikatos gerinimo ir turizmo paslaugų teikimo komplekso sukūrimas bei Paliesiaus dvaro rekonstrukcija pritaikant jį šių paslaugų reikmėms“ (Projekto kodas VP3-1.3-ŪM-06-K-02-073).  Pagrindinis šio projekto uždavinys: atkurti kultūros paveldo objektą – Paliesiaus dvaro sodybą ir pritaikyti ją sveikatos gerinimo ir turizmo reikmėms: įrengti viešbutį su visa infrastruktūra, reikalinga sveikatos gerinimo paslaugoms, pažintiniam, kultūriniam, pramoginiam ir poilsiniam turizmui. Projektą įgyvendino UAB „Diagnostinės sistemos“.  

Paliesiaus dvaras yra unikalioje savo gamta ir kraštovaizdžiu vietoje. Toks, koks pasiekė mūsų laikus, dvaro sodybos ansamblis buvo suformuotas XVIII a., nors yra duomenų, kad medinis gyvenamasis namas toje vietoje egzistavo dar XVII a. Dvaras vaidino svarbų vaidmenį krašto ūkiniame ir kultūriniame gyvenime, yra susijęs su garsiomis XVIII–XIX a. asmenybėmis. Nuo 1736 m. Paliesiaus dvaras priklausė Justinos ir Kazimiero Petro Kublickių šeimai, kuri giminiavosi su LDK didikais Soltanais. XIX a. vykusių sukilimų metu, dvaras buvo vienu iš to krašto sukilėlių centrų. Nuslopinus sukilimus, XIX a. antroje pusėje Kublickai Paliesiaus dvaro neteko. Iš pradžių jį įsigijo P. Liubimovas, paskui – Povarova. Neilgai valdžiusi dvarą, ji pardavė jį generolui majorui fon Eksei. Po Pirmojo pasaulinio karo Paliesiaus dvaro savininku tapo Romualdas Bržezinskis (Brazinskas). Prieš Antrąjį pasaulinį karą ši Lietuvos dalis pateko į Baltarusijos teritoriją ir dvaras buvo nacionalizuotas. Per karą dvaro turtas buvo išgrobstytas, dvarui priklausę pastatai apgriauti, iki šių dienų jie išliko ne visi. Paskutinio dvarininko sūnus Raimundas gyvena Lenkijoje, Krokuvoje, yra Lenkijos pilietis ir atkurti Paliesiaus dvaro nuosavybės negalėjo. Buvęs „Naujo kelio“ kolūkio pirmininkas Vytautas Matkėnas teigia, kad dar sovietmečiu Raimundas Bržezinskis (Brazinskas) yra gavęs simbolinę kompensaciją už dvarą, kuri buvo išmokėta iš kolūkio sąskaitos.

Pastaraisiais metais, pasinaudojant Lietuvos bei Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondų parama, dvaro architektūrinis ansamblis buvo restauruotas ir prikeltas iš griuvėsių. Įgyvendinant projektą, rekonstruotas ir pritaikytas viešbučiui (9 numeriai, 20 svečių, SPA su baseinu) buvęs prižiūrėtojo namas, išlikusių pamatų vietoje atkurtas buvęs ūkinis pastatas, sutvarkytas parkas, teritorija aptverta tvora, atkurtos atraminės sienutės, įrengti vartai ir varteliai lankytojams.

Restauruotose gyvenamosiose patalpose, kuriose yra palikti ir išryškinti kai kurie istoriniai statinio akmeniniai fragmentai, unikalių lubų elementai ir kitos istorinės detalės, jaučiamas tikrosios dvaro istorijos dvelksmas.

Dėl savo architektūrinės, istorinės ir landšaftinės vertės Paliesiaus dvaras yra įtrauktas į Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų registrą.

Projekto „Sveikatos gerinimo ir turizmo paslaugų teikimo komplekso sukūrimas bei Paliesiaus dvaro rekonstrukcija pritaikant jį šių paslaugų reikmėms“ vertė siekė 4,95 mln. litų. Iš Europos Sąjungos  Regioninės plėtros fondo pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę projektui buvo skirta daugiau kaip  3,21 mln. litų. Likusią reikalingų lėšų dalį skyrė UAB „Diagnostinės sistemos“.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *