Iškritęs sniegas neišsilaikė iki penktadienio, kai Laisvės a. buvo įžiebta svarbiausia rajono Kalėdų eglė ir atidaryti vartai į didžiųjų metų švenčių prieangį. Tačiau nuotaikos dėl to nenublanko. Kaip įprasta, susirinko gana daug publikos, ypač vaikų. Ne tik mieste gyvenančių, bet ir iš kitų rajonų mokyklų, nes eglės įžiebimas vyko iškart po jaunųjų talentų apdovanojimo ceremonijos savivaldybėje.
Ankstesniais metais teatralizuotą eglės įžiebimo šventę beveik visada rengdavo savi kultūrininkai. Šiemet tai patikėta „Raganiukės teatrui“ iš Vilniaus. Scenoje šventinę „košę virė“ keli personažai: Naminukė, Kalėdų Senelis, Senis Besmegenis, Tarakonas. Veiksmas, žiūrint suaugusiojo akimis, buvo kiek lėkštokas, primityvus. Kai šventes rengdavo savi, buvo kur kas įdomiau, scenarijai su mintimi ir gilesne logika.
Pasirodęs Kalėdų Senelis iškart ant scenos pakvietė rajono merą Bronį Ropę ir miesto seniūną Valentiną Rumbutį. Jie pasveikino ignaliniečius su ateinančiomis šventėmis, padėkojo už darbus ir savivaldybės atliekamų darbų palaikymą. Seniūnas dar kartą priminė, kad šiųmetę eglę, kaip ir pernai, miestui padovanojo ceikiniškiai Anastazija ir Ramutis Nakraševičiai. Eglė, prie namų pasodinta prieš 30 metų, išaugo per aukšta, užgožianti erdvę. O šventėms ji puikiai tinka. Kažkas net klausė, ar tikrai 15 m aukščio eglės šakos visos, kaip viena, nuaugusios į viršų, yra… pririštos, kad žiūrėtų aukštyn. Žinoma, kad to niekas nedarė, tiesiog pati eglė taip gražiai nuaugusi. Kur čia palyginimui neprisiminsi internete „voliojamos“ Panevėžio eglės išgraužtais šonais…
Šiemet ir eglės įžiebimo akimirka liko nepastebėta. J1 be garsios komandos, be burtažodžio tiesiog įžiebė ir tiek. Po programėlės vaikai dar kurį laikė žaidė, gaudė pažertus saldainius ir išėjo namo Kalėdų laukti.
Bene labiausiai laukiama eglės įžiebimo akimirka – fejerverkai. Jau įprasta net pagal jų „fainumą“ vertinti visą šventę. Šiemet jie buvo gana „faini“. Girdėjau net replikas, kad „saliutai buvo gražesni, nei kartais būna naujametę naktį“.
Iki Kalėdų liko savaitė. Malonaus jų laukimo ir šventinio jaudulio.
Autoriaus nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!