Liepos 6-oji – diena, kuomet visa tauta susirenka paminėti vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo bei Valstybės dienos. Šia proga tradiciškai į miesto aikštę sugužėjo ir ignaliniečiai: kas su trispalve marginta kepure, kas su vėliava rankose – visi laukė, kuomet galės susikibti rankomis ir su visa Lietuva, su viso pasaulio lietuviais sugiedoti valstybės himną.

Nors šventės pradžia tik 20 val., tačiau jau pusvalandį prieš numatytą laiką beveik visi suoliukai buvo užimti, o iki tol pustuštė aikštė – prisipildžiusi jaukaus žmonių šurmulio. Viduryje pastatyta scena traukė akį (buvo įrengtas improvizuotas karaliaus sostas) ir ragino visus praeinančius susiburti vieningam tikslui – himno giedojimui.

Neilgai trukus scenoje pasirodė valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, paskelbdamas šventės pradžią. Po jų pasirodymo, paėmęs į rankas mikrofoną į rankas, vakaro vedėjas pasveikino visus atvykusius ir nieko nelaukęs tarti sveikinimo žodžio pakvietė rajono merą Henriką Šiaudinį, po jo Ignalinoje viešėjusios lenkų delegacijos vadovą, Serocko miesto burmistro pavaduotoją Juzefą Zajonsą. Šis ne tik pasveikino ignaliniečius liepos 6-osios proga, bet ir pagyrė patį Ignalinos miestą: „Nors Ignalinoje esu ne pirmą kartą, bet šįkart miestas padarė labai didelį įspūdį“, – padedamas vertėjos dėstė svečias, kuris ypač atkreipė dėmesį į sutvarkytas mokyklas, darželius, sporto objektus, šaligatvius bei švarias gatves.

Mikrofoną perėmęs buvęs Ignalinos meras, dabar Europos Parlamento narys Bronis Ropė linkėjo visai Lietuvai judėti į priekį ir išnaudoti visas galimybes. Po iškilmių paklaustas, ką jam reiškia šia proga giedamas Lietuvos himnas, B. Ropė atsakė: „Manau, ši tradicija tikrai labai suvienija mus visus, leidžia pamąstyti apie savo šalį: kas aš esu, ką aš galiu padaryti dėl savo valstybės, dėl savo ateities. Mes juk esame nepriklausomi, atėjome čia savo noru, atėjome dėl geresnio rytojaus, dėl savo vaikų gerovės. Manau, visa tai ir sukviečia žmones į tokius renginius“.

Po ištartų sveikinimo žodžių prasidėjo linksmoji šventės dalis: į sceną sugrįžo ansamblis „Lietuva“, kuris, ragindamas prisijungti ir žiūrovus, kaitino vakaro atmosferą šokiais ir dainomis. Šis ansamblis visus nustebino ne tik skardžiais balsais ir šokių judesiais: lydimi nuostabos šūksnių, paskutinių pasirodymų metu ansambliečiai pademonstravo ir akrobatinių triukų. Vakarui įsibėgėjus ir sugrojus dainą „Tu Lietuva, tu mana“, išjudinusią ne vieną atėjusį į aikštę, atėjo lauktas momentas, dėl kurio visi ir susirinko – himno giedojimas. Skaičiuojant paskutines minutes, ignaliniečiai pakilo iš savo vietų ir susikibo rankomis. Laikrodžiui išmušus 21 val., aikštėje nuskambėjo „Tautiška giesmė“, kuri aidėjo per visą Ignalinos miestą, o ignaliniečiai savo balsais ne ką nenusileido kartu giedančiam „Lietuvos“ ansambliui. Skambant himnui, vienas iš žiūrovų iškėlė trispalvę virš galvų ir ja mojuodamas priminė, kaip toli nužengėme, kol tapome tuo, kuo esame šiandien. Po pagiedoto himno, paklaustas, ką jam reiškia ši graži tradicija, vėliavos nešėjas trumpai atsakė: „Būti lietuviu ir su lietuviais“.
Po iškilmingų minučių savo programą toliau tęsė „Lietuva“.

P. S. Pasibaigus šventei, Serocko viceburmistras J. Zajonsas MI sakė: „Esu maloniai šokiruotas nuo to, ką per dvi dienas pamačiau Lietuvoje ir Ignalinoje. Vakar Vilniuje stebėjau Dainų šventės šokių programą. Tiek šokėjų vienoje vietoje mačiau pirmąkart, tai neįtikėtina, nesuprantama, kad taip galima. Su Ignalina bendraujam 15 metų, per tą laiką pasikeitėte neatpažįstamai – ir jūsų miestas, ir šalis. Kaip niekad – šįkart įspūdžiai gal netilps ir į automobilį…“