Tuojau už Švedriškės, važiuojant link Salako, peršokus sąsmauką tarp Ažvinčio ir Ažvintaičio ežerų, pagal šiuos laikus yra didokas Margavonės kaimas. Tačiau kai rajone yra keliolika kaimų, kuriuose jau nėra nė vieno gyventojo, bet kaimai savo pavadinimų neišsižadėjo, saugo juos kaip tėvų ir protėvių atminimą, gyvas Margavonės vardas atsidūrė ties išnykimo ir užmaršties riba. Mat kaime nelikus gyventi senųjų jo gyventojų ir į jį susikėlus kitiems žmonėms, daugiausia iš Švedriškės, pastarieji nori, kad ši vieta ir vadintųsi Švedriške. Dabar, kai kiekviename kaime turi būti ir gatvių pavadinimai, Margavonės vardo gali nelikti net gatvės pavadinime. Tačiau prieš Margavonės vardo trynimą iš krašto istorijos sukilo kilę iš šio kaimo žmonės, bet dabar gyvenantys kitur. Kai kurie jų apsilankė redakcijoje, prašė padėti išsaugoti jų kaimo vardą.

Margavonė atsirado ir minima nuo XVIII a. Yra nuo tų laikų išlikęs senasis kaimo kelias. Žinoma, žmonės čia gyveno dar žiloje senovėje, apie tai byloja šalia kaimo esantys XIV–XV a. pilkapiai (kapai). Buvo ir ženklas su užrašu „Margavonės pilkapiai“, bet dabar jis kažkur dingo.

1982 m. Margavonėje buvo likę trys gyvenamieji namai. Tuomet buvęs „Kovos už taiką“ kolūkis čia pradėjo statyti alytnamius, kurių surentė net 22. Juose apsigyveno kolūkio specialistai iš Švedriškės, šeimos iš kitų vietovių. Visi gyveno taikiai, vieni kitus vadino mažybiniais vardais: Janytė, Antanukas, Juliukas, Osvaldukas…

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, demografinė situacija vėl keitėsi. Kaip ir visur, kaimas tuštėjo, daugelis gyvenamųjų namų virto tik vasaros poilsio vieta. Kaimas turėjo ir tebeturi 28 ha žemės, dabar joje stovi 24 sodybos, bet nuolat gyvenančių gerokai mažiau.

Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas su vietos seniūnaite šį birželį sukvietė gyventojų sueigą. Atėjo 14 sodybų atstovų. Balsavo, kaip toliau vadinti kaimą – Margavone ar Švedriške. Už Švedriškę balsavo 12, už Margavonę – 2. Kaimo vardo išsaugojimo šalininkai teigia, kad balsavimas nebuvo visiškai laisvas, nes seniūnas primygtinai prašė balsuoti už Švedriškę. Daugelis žmonių, nenorėdami prieštarauti seniūnui, jo paklausė. D. Jelinskas neigia daręs kokią nors įtaką sprendimui.

Rugsėjį gyventojų susirinkime spręstas gatvių pavadinimo klausimas. Nors, pasak už vardo išsaugojimą kovojančių margavoniškių, prašyta kaimo vardą palikti nors gatvės pavadinime (su kaimo pavadinimo pakeitimu jie jau susitaikė), neliko ir to, gatvė pavadinta Ažvintaičio vardu.

„Čia mes gimėme ir augome, čia užaugo kelios Margavonės žmonių kartos. Mums skaudu, kad kaimo vardo nelieka net gatvės pavadinime. Todėl prašome, kad Margavonės vardu būtų pavadinta nors nedidelė gatvelė (senasis kaimo kelias), atsišakojanti nuo pagrindinės Ažvintaičio g. Tai prašome mūsų tėvų ir senelių vardu. Problemai išspręsti mums pakaktų ir tiek“, – sakė viena iš vardo išsaugojimo iniciatorių Valė Rastenienė, gyvenanti Utenoje, bet Margavonėje turinti žemės ir iš tėvų paveldėtą sodybą (namui daugiau nei šimtas metų). Jai pritaria iš Margavonės į pasaulį išėję Janė Okunevičienė, Stasė Juotkienė, Alma Vitėnienė ir jų vaikai.

Išties, žiūrint iš šalies sunku suprasti, kodėl taip beatodairiškai norima atsikratyti Margavonės vardo? Kur čia šuo pakastas? Gal dar iki šiol nesutvarkytuose žemės reikaluose? Juk daug kam reikėtų žemės dokumentus keisti. Bet yra gyvi žmonės, čia gimę ir augę, kuriems jų tėviškės vardas yra šventas ir brangus. Kaip ir kiekvienam žmogui. Tad gerbkime jų nuomonę ir teisėtą norą kaimo vardą išsaugoti. Jeigu jau pasiektas kompromisas ir neprieštaraujama kaimo prijungimui prie Švedriškės, o norima tik gatvės Margavonės vardu, kodėl to nepadarius?

Šių gatvių pavadinimų tvirtinimas teikiamas artimiausiam rajono tarybos posėdžiui, kuris vyks spalio 30 d. Neseniai buvo precedentas, kai dėl ribų ir pavadinimo rungėsi du kaimai – Girminiai ir Poviliškė. Buvo rastas visiems priimtinas kompromisas, dėl jo buvo keistas ir rajono tarybos sprendimas. Yra dar laiko sukviesti ir Margavonės gyventojus, kad  priimti sprendimą dėl kaimo vardo įteisinimo nors gatvės pavadinime. Reikėtų kitaip manančius įtikinti paisyti ir kitų norų ir jausmų. MI žiniomis, toks susirinkimas bus kviečiamas.