Dubakų pavardė dažniausiai sutinkama Daugėliškio, Dūkšto, Gaidės, Rimšės, Vidiškių ir Palūšės parapijose. Kartais jie buvo sutinkami Dubovskių pavarde. Dubakos rajone atsirado tik XVIII a. pabaigoje. Štai 1795 m. jie gyveno tik Bieniūnų (Bieliūnų) kaime, bet jau XIX a. pradžioje plačiai išplito. 1795 m. čia buvo dvi Dubakų šeimos. Kazimieras Dubaka (gim. 1745 m.) su žmona Mariana, trimis dukterimis ir dviem dukrom bei Baltramiejus Dubaka (1745 m.) su žmona Viktorija, dukra Ona, broliu Kazimieru (1755 m.), broliu Martynu (1775 m.). Nors buvo baudžiauninkai, bet turėjo samdinių. Kazimieras su Baltramiejumi nebuvo broliai. Jų giminystė neaiški, bet neabejotinai giminystės ryšys buvo. Kazimieras Dubaka mirė Bieniūnuose 1830 m. Nors rašoma, kad 97-erių metų, bet manyčiau, kad turėjo apie 80 m. Tikriausiai šios dvi šeimos ir buvo pradininkės Dubakų šeimų kituose kaimuose. Tikslinga pasižiūrėti pagal kaimus.
Magūnai. Manyčiau, kad Magūnai ir Mikalavas buvo ir yra labiausiai Dubakų apgyvendintos vietos. Magūnuose pradininkas buvo Martynas Dubaka (1807–1900) su žmona Mariana Sabaliauskaite. Turėjo 7 vaikus, išgyveno keturi. Sūnūs Martynas ir Petras paliko gausią giminės atšaką. Martynas (1851–1937) paliko 4 sūnus.
Mikalavas. Čia Jonas Dubaka (1796–1846) turėjo du sūnus: Liudviką (1820–1893) ir Andriejų (1826–1864). Liudviko sūnus Silvestras (1847 m.) su Marcele Misiūnaite turėjo 9 vaikus, vieno iš jų sūnus vedė mano giminaitę Emiliją Medeišytė (1905–1995). Andriejus turėjo 6 vaikus. Matyt dėl to tokia Dubakų gausa šiame kaime.
Čebatoriai. Čia pirmasis gyveno Ignas Dubaka (1800–1895). Su žmona Ieva Trapikaite turėjo tik dukras, jos tęsė Raginių ir Ribokų gimines.
Čižiūnai. Jonas Dubaka, Vinco (1854 m.) su žmona Anelė čia augino keturis sūnus ir dukrą. Dokumentuose matyti, kad sūnus Boleslovas (1893 m.) 1927 m. vedė Leokadiją Čibiraitę iš Zakrevčiznos.
Degutiškė. Dominyko Dubakos (1789–1839) sūnus Kazimieras Dubaka (1823–1892) su žmona Rozalija Paukštyte, gimusia Pekariškėje, gyveno Pekariškėje. Liko jų sūnūs: Jonas, Motiejus, Gabrys.
Petrave (Petriškėje) 1835 m. gyveno Jokūbas Dubaka (1789–1836) su žmona Rozalija ir vaikais.
Rudžiai. Čia Dubakos atsirado XIX a. pradžioje. Matomai iš Tripuckų, nes pirmas vaikas gimė ten, likusieji Rudžiuose. Pirmieji buvo Baltramiejus Dubaka su žmona Petronėle Matkevičiūte. Šeimoje buvo tik berniukai, gyvi liko Teofilis (1839–1899), Konstantinas (1844 m.) ir Antanas (1849 m.). Teofilis vedė Agotą Paukštytę (5 vaikai), Konstantinas vedė Anelę Pakalkaitę ir turėjo 7 vaikus, Antanas vedė Anelę Minkštimaitę ir turėjo tris vaikus. XX a. čia buvo daug Dubakų. Konstantinas persikėlė į žmonos tėviškę Girdžiūnus. Šiame kaime užaugo kultūros veikėjas, karininkas Juozas Dubaka (1890 m.). Liko sūnūs Konstantinas (1922 m.) ir Vladas (1925 m.). Iš Tripuckų persikėlė Tamošius Dubaka su žmona Viktorija Vaičiulytė. Iš 8 vaikų pirmieji trys gimė Tripuckuose (1827, 1831, 1837 m.).
Tripuckai. Čia 1898 m. gimė tautosakininkas Liudvikas Dubaka. Martyno Dubakos (1761–1845) sūnūs Tamošius (1798 m.), Baltramiejus (1805 m.) ir Zigmas (1820 m.) persikėlė iš Bieniūnų į Tripuckus ir čia pratęsė Dubakų giminę. Dabar čia gyvena Antano Dubakos (1905 m.) ir Liudvikos Kondelevskos sūnus Petras, aktyviai besidomintis savo giminės šaknimis.
Žibakiuose (7 km nuo Rimšės) gyveno Augustas Dubaka (1820 m.) su žmona Izabele Abaravičiūte. Turėjo 7 vaikus. Sūnus Baltramiejus (1852–1889) su žmona Mikalina Čebotariūte persikėlė į Bieniūnus, pradinę Dubakų gyvenamą vietą. 1894 m. grįžo atgal į Žibakius, 1895 m. vedė antrą kartą.
Vasiuliuose 1832 m. gyveno Jonas Dubaka su žmona Agota ir vaikais.
Vėlūnuose (6 km. nuo Rimšės) gyveno Augustas Dubaka, Justino (1822–1892) ir žmona Juzefa Žabinskaitė. Liko vaikai: Julius, Aloyzas, Emilija, Elena.
Vilnokai. Mataušas Dubaka (1784 m.), kuris vedė Konstanciją Abaravičiūtę, išsikraustė į Vilnokus ir buvo Dubakų šakos Vilnokuose pradininkas. Šaką tęsė sūnus Liudvikas (1809 m.), kuris vedė Pranę Gedziūnaitę ir susilaukė 5 vaikų. Šaka nebuvo gausi, bet Dubakos čia gyveno ir XX a. Pastaba. Atsiprašau už galimus neteisingus vietovių pavadinimų rašymus. Pavadinimai kartais pateikiami pagal to meto jų pavadinimus dokumentuose. Kiti straipsniai bus apie Guobių, Jelinskų, Juršėnų, Kirkų, Kovalevskių gimines.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!