Skip to content

MI informacija

Tai Lietuvoje retai paplitusi pavardė. Pradėjęs nagrinėti šią giminę, buvau labai nustebintas tuo, kad ši pavardė nėra labai reta Ignalinos rajone. Maniau, kad jų bus tuzinas, bet ne daugiau. Įsitikinau, kad Lietuvoje Ropės dažniausia kilę iš mūsų rajono, bet iš kur jie atkeliavo, nenustačiau. Galėčiau tik tvirtinti, kad 1720 m. Daugėliškio parapijoje jų dar nebuvo. Žinoma, kad 1773 m. ir 1795 m.Daugėliškio parapijoje Ropės gyveno tik Beciškėje ir Antakmenėje. 1811 m. Ropės gyvena jau ir Ožionyse. 1865 m. Daugėliškio parapijoje Ropės gyveno Daubariškėje, Garšvinėje ir Vasiuliuose (čia atsikėlė iš Maksimonių, vėliau grįžo). Stanislavave dar nebuvo. Vidiškių parapijoje būta tik Maksimonyse. Na, o dabartinėje Lietuvoje Ignalinai ilgai ir sėkmingai vadovavo Bronis Ropė.

Seniausios bažnytinės metrikos sako, kad Mykolui Ropei ir Kristinai Gaidelytei 1737-05-05 Antakmenėje gimė duktė Ona, o Stasiui Ropei ir Onai Stanislovaitei Kalviasalyje 1738-05-25 gimė sūnus Jonas. Visumoje ryškėja dvi pagrindinės šakos: Lauryno Ropės iš Beciškės ir Stasio Ropės iš Antakmenės.

Lauryno šaka. Laurynas turėjo tris sūnus: Adomą (1725–1806), Bartolomėjų (1734–1799) ir Motiejų (1740–1816). Adomas persikraustė į Maksimonis, ten ir mirė. Gausi buvo jo anūko Justino Ropės (1834–1904) ir Rozalijos Tirilytės iš Vasiulių šeima. Daugelis iš 11 vaikų gimė Vasiuliuose, vėliau grįžo į Maksimonis. Iš 11 išgyveno tik Uršulė (1872 m.), kuri 1895 m. ištekėjo už Nikodemo Patiejūno iš N. Daugėliškio. Justino sesuo Agota (1837 m.) buvo antra Mataušo Baušio iš Maksimonių žmona ir paliko gausią Baušių atšaką. Visumoje Adomo šaka daugiausia plėtėsi per moterišką liniją. Bartolomėjus Ropė (1734–1799) su Magdelena Šuminaite turėjo 7 vaikus, o su Ona Matusevičiūte iš Daugėliškio – 2 vaikus. Dauguma jų gyveno Beciškėje, dalis Makniūnalaukėje.

Jo anūkas Simonas (1821–1888) su Ona Čaikauskaite iš Rudžių turėjo 7 vaikus, čia atsirado gausi Ropės giminės atšaka. Dauguma šios giminės atstovų gyveno Daubariškėje. Trečias Lauryno sūnus Motiejus paliko gausiausią giminės atšaką, kurios atstovas Bronis Ropė. Motiejus turėjo vieną sūnų Vincą (1792–1846), kuris su trimis žmonomis, gyvendamas Grybėnuose, paliko 8 vaikus, taip pat ir sūnus Kristupą, Adomą, Stasį, Augustą. O trečioji žmona Agota Šalnaitė  po vyro mirties ištekėjo už Justino Matkevičiaus iš Pagurbės. Kristupas (1839–1917) su žmona Karolina Misiūnaite iš Daubariškės (Broniaus Ropės šaka) Stanislovave paliko gausią giminę,  bet ir Adomas (1843–1915) su žmonomis Izabele Šimonyte iš Pamiškės, Juzefa Baranauskaite iš Kuzmiškės ir Mariana Milkevičiūte iš Viktorinos susilaukė 12 vaikų. Išgyveno Petras, Nikodemas, Leonas.

Stasio šaka.  Stasys (1729–1807) su Ona Stanislovaite gyveno Antakmenėje,  turėjo 5 sūnus.

Matyt savo žemės neturėjo, nes dažnai vaikai ir anūkai gimdavo įvairiose vietose: Kalviasalyje, Stanislovave, Kukoriškėje, Buiviliškėje, Ožionyse, Antakmenėje, Galalaukėje.

Ropės įvairiais laikotarpiais gyveno Lukšėniškėje, Meironyse, Pakalniškiuose, Užusienyje, Kazlupiškėje, Daugėliškyje. Kartais Ropė sutinkamas dviguba pavarde. Štai Adomo Bernatavičiaus-Ropės ir Ievos Oginskaitės sūnus Jurijus (1889 m.), 1914-11-23 gimęs Pskovo srityje, vedė Suzaną Gribauskaitę iš Čižiškių.

Manyčiau, kad atskirus šios giminės faktus reiks palikuonims tirti. Tai padaryti nesunku, nes giminė tikrai gausi.

Pastaba. Atsiprašau už galimus neteisingus vietovių pavadinimų ir pavardžių rašymus. Kartais pavadinimai  pateikiami pagal to meto jų pavadinimus dokumentuose. Gali būti neatitikimų datose. Kiti straipsniai bus apie Ruseckų, Rutkauskų, Švedrų, Švilpų, Zabulevičių, Žebrauskų, Vaickų ir Vielių  gimines.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *