Šią pavardę Lietuvoje praktiškai sutiksi kiekviename rajone. Ieškodamas Rutkauskų giminės šaknų, prieš 20 metų patekau į kampą. 1824 m. visos Rusijos surašyme ir jo papildyme pažymėta, kad Zuikų kaimo surašyme praleistas valstietis Tamošius Rutkauskas, Adomo (1779 m.) su žmona Kristina (1794 m.) ir vaikais: Motiejumi (1811 m.), Mariana (1812 m.), Marcele (1816 m.). Kilo klausimas – iš kur tas Tamošius į Zuikas atkeliavo. Tyrimai parodė, kad Rutkauskų visur pilna. Ypač gausu Baltarusijoje, Kamajų ir Lentupio parapijose. Surinkau Rutkauskus iš tų parapijų. Paaiškėjo, kad Švenčionių r. Rutkauskai iš tų parapijų ir atkeliavę. Surinkau daugiau nei 100 Rutkauskų bajorų. Rankos nusviro. Su draugais pasitarę nusprendėme, kad Tamošius tikriausiai nėra Rutkauskas, bet pabėgęs valstietis. Pakankamai dažnai valstiečiai bėgdavo iš savo ponų arba imant juos į rekrūtus. Be to, nesenai buvo pasibaigęs karas su Napoleonu. Žinodamas, kad žmona buvo Kristina Martinkėnaitė, pradėjau tyrimą, remdamasis prielaida, kad kažkoks Tamošius su žmona Kristina atkeliavo į Zuikas. Padėtį lengvino, kad Martinkėnų kaimuose apie Zuikas buvo daug. Atradau kelis variantus Antagavėje, bet nesutapo vaikų vardai. Darbas paspartėjo, kai atradau naują Martinkėnų vietovę, tai Antakmenę (Zakamionka). Viskas sukosi apie Bajorų kaimą. Buvo surastas Tamošius Švilpa (1784–1846), kuris 1808-07-19 vedė Kristiną Martinkėnaitę (1784–1829). 1810 m. jis paimamas į rekrūtus. Neaišku, kada iš caro armijos pabėgo, bet gimę vaikai buvo krikštijami įvairiomis pavardėmis: Mariana Švilpaitė (1810 m.), Motiejus Švilpa (1812–1847), Mykolas Sinkevičius (1813–1828), Juozapota Švilpaitė (1816–1819), Marcelė Švilpaitė (1818–1859), Kristupas Švilpa (1819–1873), Jurgis Rutkievičius (1821–1865), Martynas Rutkauskas (1826–1834), Tamošius Rutkauskas (1828–1887). Visų motina – Kristina Martinkėnaitė. Po jos mirties antroji žmona buvo Mariana Černiauskaitė iš Moškėnų kaimo. Nors jai buvo 28-eri metai, bet vaikų daugiau nebuvo. Štai tokia detektyvinė istorija. Taip Zuikose atsirado Rutkauskas, bet ne Rutkauskas. Įdomu, kad Tamošiaus šeimoje vaikai gimdavo jam gyvenant Antakmenėje arba gretimame kaime. Pavardę slėpdavo, bet, aišku, gyveno su pono žinia. O tai ponui buvo susiję su dideliais nemalonumais už pabėgėlio slėpimą. Bet, jei bernas buvo stiprus ir geras baudžiauninkas,  ar gali tuo nepasinaudoti?

Mariana Švilpaitė (1810 m., Antakmenė) 1835 m. ištekėjo už Kristupo Kirkūno.

Motiejus Švilpa (1812–1847) gimė Antakmenėje, 1834 m. vedė Kateriną Vitkauskaitę iš Pamoliškės. Mirė 35-erių. Liko našlė, Kristupas, Rozalija, Juzefata. Rozalija ištekėjo už Jono Nemeikos iš Rėkučių, Juzefata nebuvo ištekėjusi, Kristupas (1844 m. Zuikose – 1896 m. Palūšėje) buvo vedęs Magdaleną Čičelytę iš Lobinių. Turėjo 5 vaikus, pilnametystės sulaukė Juozas ir Valerija.

Mykolas Sinkevičius  (1813 m. Antakmenėje – 1828 m. Zuikose).

Juzefa Rutkauskaitė (1816 m. Antakmenė – 1819 m.).

Kristupas Švilpa-Rutkauskas (1819 m. Katutiškėje – 1873 m. Zuikose) vedė Juzefą Bieliauskaitę.

Turėjo 11 vaikų: Adomą (1849 m.), Vincą (1849 m.), Kristupą (1844 m.), Zigmą (1852 m.),  Domicėlę (1854 m.), Rozaliją (1856 m.), Juozą (1859 m.), Mortą (1859 m.), Marianą (1861 m.), Antaną (1863 m.). Adomas vedė Moniką Ruseckaitę iš Vielionių  (žr. Ruseckai). Sūnus  Kajetonas buvo mano senelis. Su žmona Barbora turėjo 11 vaikų, išgyveno septyni. Zuikų kapinėse ilsisi Kajetonas su žmona ir 5 vaikais bei brolis Nikodemas su savo šeima. Nikodemo sūnus Mečislovas (1915 m.), kaip ir daugelis mūsų krašto vyrų, tarnavo Lenkijos kariuomenėje, buvo puskarininkis, 1940 m. bolševikų sušaudytas Katynėje. Keli Nikodemo vaikai pokaryje išvyko gyventi į Lenkiją, kaip lenkų tautybės žmonės. Iš tiesų jų šaknyse, išskyrus Moniką Ruseckaitę, yra tik lietuvių kraujas. Kiti Kajetono vaikai atgulė Ignalinos kapinėse.

Juozas Rutkauskas, Kristupo (1859–1914) 1884 m. vedė Marianą Martinkėnaitę iš Papravalės (žr. Martinkėnai). Jo dukra Mariana (1889 m.) ištekėjo už Petro Kirkos (žr. Kirkos).

Domicelė Rutkauskaitė (1854 m.) 1881 m. ištekėjo už našlio Motiejaus Šemenkos iš Cegelnės. Jų šeimoje gimė dar  8 vaikai.

Jurgis Rutkievičius-Rutkauskas (1821–1865) vedė Kristiną Zinkevičiūtę iš Zuikų. Palaidotas Palūšės kapinėse.

Marcelė Rutkauskaitė (1819–1859) 18 metų 1837-07-18 savo kaime ištekėjo už Aloyzo Zabulevičiaus. Turėjo gausią 13 vaikų šeimą. Išgyveno šeši vaikai, bet ši giminės šaka buvo labai gausi. Sūnaus Jurijaus (1854–1941) krikšto motina buvo dvarininko Marcelijaus Bortkevičiaus žmona Justina. Šioje gausioje giminės atšakoje palikuonys susipynė su Dindomis, Gimžauskais, Veličkom, Zataveckais, Vaickais, Steckais, Krūminiais, Malinauskais, Jurgelevičiais ir kitomis šeimomis.

Gausi Tamošiaus atšaka (1828–1887). 1863-10-06 vedė Marcelę Daubaraitę iš Cegelnės. Palaidotas Zuikų kapinėse, vieta nežinoma. Gausi atšaka dukters Domicelės (1877 m.), kuri ištekėjo už atsargos kareivio, našlio Antano Silvanavičiaus (1874 m.),  dirbusio Kazokinės dvare. 5 vaikai gimė Kazokinės dvare, šeštas – Zuikose. Domicelė ir Antanas palaidoti Zuikų kapinėse.

Pastaba. Atsiprašau už galimus neteisingus vietovių pavadinimų ir pavardžių rašymus. Kartais pavadinimai  pateikiami pagal to meto jų pavadinimus dokumentuose. Gali būti neatitikimų datose. Kiti straipsniai bus apie  Švedrų, Švilpų, Zabulevičių, Žebrauskų, Vaickų ir Vielių  gimines.