„Visų mūsų stiprybė – mūsų giminės šaknų stiprybėje. Lietuviai, deja, turi didžiulį nepilnavertiškumo kompleksą, bijo iškelti galvas. Gilinimasis į savo giminės praeitį, ieškojimas tvirtų ir stiprių asmenybių padeda augti mūsų pasitikėjimui ir tapti asmenybėms. Žmogus, kaip ir medis, priklausomas ir nuo šaknų tvirtumo, platumo ir stiprumo, kuo jos tvirtesnės, tuo didingesnis ir stipresnis ir pats žmogus“, – sakė dailininkė Indraja Raudonikytė, pristatydama paveikslų ciklą „Visos jos Onos“.

Praėjęs sekmadienis visoje Lietuvoje buvo pasidabinęs įvairiomis iškilmėmis, išskirtiniais pasaulietiškais ir religiniais renginiais, susibūrimais. Vienas tokių renginių mūsų kraštuose – kaunietės dailininkės Indrajos Raudonikytės darbų paroda „Visos jos Onos“. Parodą Vidiškių dvare padėję organizuoti dvaro savininkai Kęstutis ir Ilona Mozeriai mielai priėmė savo valdose visus lankytojus.

„Mano dukrytė prieš 4-erius metus gimdama Oninių rytą tokiu būdu pati išsirinko šį nepaprastai stiprų ir ypatingą vardą – Ona. O juk kiekvienai pelėdai savas vaikas yra pats gražiausias. Matydama savo vaiko išskirtines akis ir bruožus, kurie ją darė nevaikiška ir netipiška, sumaniau nutapyti jos paveikslą. Negana to, visi ėmė klausinėti, kodėl gi toks vardas vaikui duotas? Juk dabar populiaru vaikus vadinti visokiais naujadarais ir panašiai. Su vyru laikėmės nuomonės, kad žmogus vardą puošia, o ne vardas žmogų, bet vis tik sumanėme pasidomėti, kaip gi išties yra su tuo Onos vardu. Pradėję domėtis, atradome unikalios informacijos. Mano močiutė, kartu su archyvais, geneologais ir kitais mokslininkais padėjo man atlikti visą mokslinį darbą, o tada jau aš pati ėmiausi meninės šio projekto dalies. Iš viso nutapiau 11 paveikslų. Mane nustebino tai, jog anksčiau tiesiog fatališkai buvo siekiama turėti šeimoje ar giminėje vaikų, pavadintų Onos vardu. Tiek mano tėvo giminės linijoje, tiek mano vyro mamos linijoje rasta atvejų, kada net keliems vaikams vienoje šeimoje buvo suteikiamas tas pats vardas Ona. Kadangi vaikai labai sunkiai išgyvendavo, tai po Onos mirties šeimoje kitam gimusiam vaikui vėl buvo duodamas Onos vardas. Parodoje yra šių Onų portretai. Betyrinėdama istorinius archyvus sužinojau, kad XVII a. prie mūsų bajoriškos Giedraičių šeimos ir Vidiškių dvarą valdžiusios Kaminskių giminės prisijungė Ona Kaminskaitė ir tapo Giedraitiene. Nutapiau ir šią bajoriškos kilmės Oną, tačiau tai dariau neturėdama jos nuotraukos, bet atlikau tai intuityviai, tik skaitydama archyvus ir nagrinėdama kitų giminaičių nuotraukas. Beje, šios kilmingos damos paveiksle puikuojasi ir Giedraičių bei Kaminskių šeimų herbai“, –  projekto detales atskleidžia autorė.

Projektas „Visos jos Onos“ ne tik pasakoja vienos giminės moterų istoriją, kuri susijungia per penkiametę Oną Nutautaitę – dailininkės dukrą, bet ir atskleidžia skirtingais laikmečiais gyvenusių moterų gyvenimus. Pasitelkiant istorines detales, portrete atskleidžiamas epochos grožio, laikmečio mados, socialinės padėties ir konkrečių žmogiškų išgyvenimų kontekstas. Pasitelkus Lietuvos dailės istorinio moters portreto analizę, kuriama šiuolaikinė nuo XVII a. iki XXI a. gyvenusių skirtingų socialinių sluoksnių moterų portretų interpretacija. Ciklas „Visos jos Onos“ skatina prisiminti šeimą, giminę ir pažvelgti į save kaip šios giminės istorijos tęsėją.

Ignaliniečiai turėjo galimybę pirmieji pamatyti šią parodą, pasikalbėti su autore. Toliau ši paroda keliaus į kitus Lietuvos dvarus. Autorė, dėkodama visiems susirinkusiems ir dvaro šeimininkams, akcentavo vieną svarbų dalyką: „Genealumas ir stebuklai egzistuoja šalia mūsų ir visa tai slypi paprastume. Pažvelkime į tai, kas yra šalia mūsų ir nustebsite, kad visi stebuklai visada yra su jumis“.

Autorės nuotr.