Kaip ir spėta, pora šimtų migrantų, kuriuos sutiko priimti Lietuva, tai toli gražu ne riba. Šiandien kalbama apie du tūkstančius. Taigi, dešimteriopą augimą jau turime. O rytoj šis skaičius gali padidėti dar daugiau kaip dešimt kartų.

Dabar Europos Komisija siūlo Europos Sąjungos šalims pasidalinti 160 tūkstančių pabėgėlių. Jungtinės Tautos nori, kad Europos Sąjunga pasidalintų 200 tūkstančių. Maža to, Jungtinės Tautos nori, kad pasidalinimas būtų privalomas, kitaip tariant, kiek kuriai šaliai bus skirta, tiek ji ir turi priimti.

Na, Jungtinės Tautos turi tiek galios, kad jos norams galima būtų parodyti taukuotą špygą: iki šiol kai kurios šalys, į Izraelį pirštu nerodysim, į visas Jungtinių Tautų rezoliucijas sėkmingai spjauna nuo aukštos palmės.

Bet šiandieninė mūsų valdžia tokia, kad, kaip yra įpratusi nuo senų gerų laikų, nuolankiai sutinka su visais iš Maskvos, atsiprašau, iš Briuselio gaunamais nurodymais. Premjeras Algirdas Butkevičius jau pasakė, kad Lietuvai gali tekti priimti daugiau migrantų, negu buvo planuota anksčiau.

Štai taip – gali tekti, ir viskas.

O kol kas žiniasklaida mus stengiasi įtikinti, kad mes tiesiog privalome priglausti žmones, bėgančius nuo karo, kad to reikalauja krikščioniškasis gailestingumas.

Kai kuriose šalyse tas krikščioniškas gailestingumas toks didelis, kad per Kalėdas miestų aikštėse uždrausta statyti eglutes, nes tai žeidžia kitų religijų atstovų jausmus. Mes irgi artėjame prie šito?

Kalbama apie bėgančius nuo karo, tačiau užmirštama, kad kokiame nors Bangladeše, iš kurio į Europą irgi plūsta migrantai, jokio karo nėra. Ir kodėl bėgantys nuo karo neapsistoja bet kurioje šalyje, kur nėra karo, tačiau veržiasi į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją?

Atsakymas paprastas: ten pašalpos didžiausios. Ir patiems bus galima sočiai gyventi, ir šeimas atsigabenti. Migrantai net neslepia, kad jų tikslas – įsikurti ir atsigabenti visą giminę.

Paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Aleksandras Lukašenka įsakė ne mokėti bedarbiams pašalpas, o atvirkščiai, skirti baudas tiems, kurie nedirba. Todėl bedarbiu Baltarusijoje gali būti tik turtingas žmogus.

Gal būtent į Baltarusiją reikėtų pasiųsti Europoje laimės ieškančius migrantus? Darbo jie ten gautų, o ko daugiau žmogui reikia?

Taigi, dabar mūsų valdžia sutiktų priimti porą tūkstančių migrantų. O kas toliau? Vien Turkijoje šiuo metu progos persikelti į Graikiją, tai yra, į Europos Sąjungą, pas mus, laukia du milijonai sirų. Tai dešimt kartų daugiau, negu europiečiams siūloma dalintis dabar. Vien Turkijoje, ir vien sirų.

Žiniasklaidoje jau buvo išsakyta mintis, kad Lietuvoje galėtų gyventi penki milijonai žmonių. Supraskite, net jeigu priimtume milijoną nuo karo bėgančių vargšų žmonių, nieko baisaus neatsitiktų.

Ir ar tikrai tie pabėgėliai nuo karo bėga, ar jie apskritai pabėgėliai? Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasakoja, kad nemažai yra tokių karinės prievolės amžiaus pabėgėlių, kurie visi yra pametę dokumentus, bet užtat visi išsaugojo „iPhone“ telefonus. Nuo karo jie bėga ar atvirkščiai, atvyksta kelti neramumų, klausia L. Linkevičius.

Žiniasklaida apie tai daug nekalba. Kur kas graudesnis, geriau atrodantis yra verkiančių vaikų vaizdelis.

„Islamo valstybės“ kareiviai užimtuose miestuose sprogdina kultūros paveldo objektus – tūkstančius metų išstovėjusias šventoves. Ką jie pirmiausia sprogdintų, atėję į Lietuvą? Žinoma, kad ne Valdovų rūmus. Greičiausiai – Katedrą. Jos vietoje puikiai žiūrėtųsi kokia nors radikaliųjų musulmonų mečetė.