Vasario 29-oji kalendoriuje pasitaiko tik kas ketverius metus, kai metų skaičius dalijasi iš 4 be liekanos (…1988, 1992, 1996, 2000, 2004, 2008, 2012, 2016). Išimtis taikoma paskutiniesiems amžiaus metams, jei jų skaičius dalijasi iš 400 su liekana (pvz., 1700, 1800, 1900). Kodėl prireikė papildomos dienos kalendoriuje ir kas svarbaus pasaulyje šią dieną įvyko?

48 valandų para

Ši diena ypatinga visiems švenčiantiems gimtadienius, įvairias sukaktuves ar kitas įsimintinas progas – tai rečiausia metų diena. Kam prireikė šios papildomos dienos? Keliamieji metai atsirado dėl astronominių priežasčių. Nors šiuolaikinį Saulės kalendorių sudaro 365 dienos, iš tiesų Žemei aplink šią žvaigždę apsisukti reikia dar šešių valandų. Kas ketverius metus jos pavirsta papildoma para. Jau senovės graikai ir romėnai tai suprato. Jie ypatingą statusą suteikė vasario 24-ajai. Papildoma diena vadinta „dukart šeštąja“, mat ji buvo tarytum sudvigubinta (turėjo 48 val.) šeštoji diena prieš kovo kalendas – naujų metų pradžią. Bažnyčia keliamąja diena iki šiol tebelaiko vasario 24 d. ir pagal tai skaičiuoja savo švenčių datas. 1582 m. vasario 24 d. pradėtas naudoti Julijaus kalendoriaus pagrindu sukurtas Grigaliaus kalendorius (juo naudojamės ir dabar). Tarp pirmųjų valstybių, kurios priėmė naująjį kalendorių, buvo ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Protestantiški kraštai laukė apie pora amžių, o Rusija prie jo perėjo tik po Spalio perversmo, kuris pagal Grigaliaus kalendorių įvyko lapkričio pradžioje.

Būta dar ilgesnio vasario

Legenda pasakoja, kad vasaris sutrumpėjo Romos imperatoriaus Augusto pageidavimu. Iš pradžių Julijaus kalendoriuje vasaris keliamaisiais metais turėjo po 30 dienų, tačiau valdovas sutrumpino šį mėnesį, kad rugpjūtis (lot. Augustus) ilgiu susilygintų su liepa (lot. Julius, taip pavadinta Cezario garbei). Istorijoje ir vėliau buvo keli atvejai, kai vasaris turėjo 30 dienų. Švedija 1700 m. rengėsi pereiti prie Grigaliaus kalendoriaus, keturis dešimtmečius praleisdama papildomas keliamųjų metų dienas ir taip ištirpdydama dešimties dienų skirtumą nuo Julijaus kalendoriaus. Kadangi 1700 m. nebuvo keliamieji, nuspręsta 1712-aisiais prie vasario pridėti dvi dienas. Tuo tarpu Sovietų Sąjungoje 1929 m. buvo įvestas naujas kalendorius, kuriame kiekvienas mėnuo turėjo po 30 dienų, o likusios penkios–šešios dienos buvo šventinės. Dvejus metus vasaris buvo ilgesnis nei paprastai, tačiau netrukus buvo grįžta prie tradicinio mėnesių ilgio.

Dar viena tradicija

Keliamieji metai tradicinėje Airijos ir Anglijos kultūroje laikomi tuo laikotarpiu, kai mergina gali pasipiršti savo vaikinui, neprivalėdama laukti, kol tą padarys jis. Šiuolaikinėje kultūroje niekas jau nebesmerkia savo likimą nusprendusių kontroliuoti merginų, kurios, nieko nelaukdamos, pačios pasiperša savo mylimiesiems. Vis dėlto taip buvo ne visada. Ankstesniais laikais, kai piršlybos buvo kur kas labiau suvaržytos, moterims buvo leidžiama pasipiršti tik kartą per ketverius metus. Ta diena buvo vasario 29-oji.

Manoma, jog ši tradicija prasidėjo dar penktame amžiuje Airijoje. Anot legendos, Šv. Bridžita pasiskundė Šv. Patrikui dėl to, kad moterims pernelyg ilgai reikia laukti, kol jų mylimasis galiausiai nuspręs pasipiršti. Šį skundą išgirdęs Šv. Patrikas nusprendė, kad moterims reikia suteikti galimybę pačioms pasipiršti bent kartą per ketverius metus – vasario 29-ąją dieną.

Vėliau ši tradicija išplito ir Didžiojoje Britanijoje, todėl ir šiais laikais daugelis bričių kaupia drąsą, norėdamos bent kartą per ketverius metus savo mylimajam užduoti šį svarbų klausimą.

Gimė iškilios asmenybės

Stačiatikių bažnyčios Julijaus kalendorių naudoja ir dabar, todėl stačiatikių bei katalikų Velykų data kartais skiriasi. Įdomu tai, kad ES vasario 29-oji „keliamąja diena“ oficialiai pripažinta tik prieš aštuonerius metus. Keliamieji metai yra komplikuoti visiems, kurie gimė pačioje vasario pabaigoje. Tačiau matematiniu požiūriu vaikai, gimę keliamaisiais metais vasario 29 dieną, įprastiniais metais visiškai teisėtai gali švęsti savo gimtadienį vasario 28-ąją. Gimusieji keliamaisiais metais nuo vasario 25 iki 28 dienos, tais metais, kurie turi 365 dienas, matematiniu požiūriu savo gimtadienį atšvenčia viena diena anksčiau. O tie, kas gimė įprastiniais metais, keliamaisiais metais savo gimtadienį švenčia viena diena vėliau. Rečiausią metų dieną yra gimę nemažai žmonių, vienaip ar kitaip garsių pasaulio istorijoje: popiežius Paulius III (1468–1549), italų kompozitorius, operos „Sevilijos kirpėjas“ autorius Džoakinas Rosinis (1792–1868), šiuolaikinių povandeninių laivų išradėjas airis Džonas Filipas Holandas (1840–1914), kompanijos, kuri vėliau tapo IBM, įkūrėjas Hermanas Holerithas (1860–1929), Indijos premjeras Morarjis Desai (1896–1995), graikų ortodoksų patriarchas Bartolomėjus I (g. 1940 m.).

Svarbios istorinės datos

Tarp gimusiųjų vasario 29 d. yra ir tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas Juozas Urbšys (1896–1991), rusų rašytojas Fiodoras Abramovas (1920–1983), tikroviškai pavaizdavęs kolūkinės sistemos nuskurdintą, tradicinių moralinių vertybių netekusį kaimą, Estijos parlamento pirmininkė Enė Ergma (g. 1944 m.), legendinė Rusijos slidininkė Raisa Smetanina (g. 1952 m.), Alžyro dainininkas, dainų kūrėjas Khaledas (g. 1960 m.), amerikiečių reperis ir aktorius Dža Rulas (g. 1976 m.), rusų komediantas ir televizijos laidų vedėjas Garikas Charlamovas (g. 1980 m.). Šią dieną 1720 m. Švedijos karalienė Ulrika Eleonora sostą atidavė savo vyrui Frederikui I, 1768 m. grupė Lietuvos ir Lenkijos didikų sudarė sąjungą – Baro konfederaciją, kurios tikslas buvo kovoti su Radomo konfederacija prieš Rusijos įtaką Respublikoje ir jos statytinį karalių Poniatovskį, 1932-aisiais Salvadore po karinio perversmo valstybės vadovu tapo generolas M. H. Martinezas, 1940 m. Suomija pradėjo Žiemos karo taikos derybas, 1956 m. Pakistanas tapo Islamo Respublika, 1960 m. per žemės drebėjimą Maroko Agadyro mieste žuvo beveik trečdalis gyventojų: 12 tūkst. iš 40 tūkst., 1996 m. per skaudžiausią Peru istorijoje aviakatastrofą, Anduose sudužus keleiviniam lėktuvui, žuvo visi 117 juo skridusių žmonių. Vasario 29-oji per šimtmetį mus aplanko tik 25 kartus.