Pasilabino dėdė šaltukas, vakar šarma nubalinęs rudenėjančias pievas. Prognozuojama, kad jis dar kurį laiką nesitrauks, naktimis bus neigiamos temperatūros, o ir dienomis, nors bus dažniau saulėta, šilumos nesulauksime. Ruduo, kaip nuo scenos nueinanti senoji Seimo valdžia, rengiasi skeptrą perduoti už lango trypčiojančiai žiemai. Jai dar anksti pirmininkauti, bent mėnesį gali palaukti, bet vis nekantrauja. O pražilęs ruduo, manau, dar taip lengvai savo valdžios neatsisakys…

Turime pusę Seimo. Tarpinės pergalės šampaną sriubčioja konservatoriai, mineralinį – „valstiečiai“, o  socdemai šįkart – tik politinio baro padavėjai. Laukia antras rinkimų turas, kuriame, pasak politologų, didesnius šansus daugiau vietų Seime gauti turi valstiečiai. Bet bus kaip bus. Dabar daugiausia kalbama ir svarstoma, su kuo į koaliciją „valstiečiai“ eis – su konservatoriais ir liberalais, ar su socdemais ir lenkais. Manau, kad priimtiniausias pirmas variantas, antraip „valstiečiai“ prarastų daug už juos balsavusių gerbėjų. Juk kaip yra. „Valstiečiai“ ir konservatoriai rinkimus laimėjo su naujovių ir atsinaujinimo šūkiais, rinkėjai už tai ir balsavo. Tuo pačiu jie balsavo prieš socdemus, kaip nepateisinusius pasitikėjimo. Tai kam juos dabar vėl į valdžią tempti, tegul patūno opozicijoje, jos stiprios taip pat reikia…

Visos valdžios verčiamos dėl atsakomybės už savo veiklas stygiaus. Šiemet sociologai atliko internetinę Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos piliečių apklausą. Buvo siūloma nurodyti pirmą į galvą šovusį žodį, kuris jiems asocijuojasi su žodžiu „valdžia“. Dažniausiai iškildavo asociacija su žodžiu „pinigai“. Antrą vietą užėmė asociacija su žodžiu „jėga“ ir tik trečią – „atsakomybė“. Tokią realybę mato posovietiniai žmonės į rytus nuo Lietuvos. O kokią realybę mato Lietuvos žmonės, ką tik rinkę naująją valdžią? Ar po „auksinių šaukštų“ skandalo, po Eligijaus Masiulio „paskolos“ jie dar tiki išsirinksiantys valdžią, kuri būtų atsakinga rinkėjams? Ar mes toli nuėjome nuo ten, kur buvome pusę amžiaus? Labai norisi tikėti, kad šįkart neapsirikome. Jei išrinktieji bent pusės savo pažadų neįvykdys, po ketverių metų išvis nebus kam Seimą rinkti. Realybe taps anekdotas apie paskutinį iš Lietuvos išvykstantį, kuris aerouoste šviesas užgesina…

Kaip žinia, Nalšios vienmandatėje apygardoje užtikrintai pirmauja Gintautas Kindurys, gavęs beveik trečdalį visų balsų. Antrajame ture jis turėtų susikauti su Vytautu Vaitkevičiumi, kuris trečioje vietoje likusį Šarūną Birutį aplenkė vos 53 balsais. Tačiau klausimas – kas bus antras, dar pakibo ore. Pagal Š. Biručio skundą Švenčionyse balsai perskaičiuojami, nes įtariama, kad buvo įvairiausių pažeidimų, gal net machinacijų, skaičiuojant balsus. Kažkada daugiau nei dvejus metus dirbau vieno Švenčionių rajono laikraščio redaktoriumi, todėl puikiai žinau tenykštę politinę virtuvę. Kai po rinkimų ilgai nebuvo vienos Švenčionėlių apylinkės rezultatų (jie atsirado tik pirmadienį ryte), o nedidele persvara dar pirmavo Š. Birutis, iškart bakstelėjo mintis: kai atsiras rezultatai, pasikeis ir pirmaujantis. Taip ir atsitiko. Š. Birutis teigia, kad kai kuriose apylinkėse rinkėjai, užsiregistravę balsuoti namuose, taip ir nesulaukė komisijos narių, vienoje rinkimų apylinkės komisijos pirmininkas ir pavaduotoja yra vyras ir žmona, kurie kartu lankėsi pas rinkėjus namuose, o Pašaminėje esą pritrūkus balsavimo biuletenių, skirtų balsuoti daugiamandatėje apygardoje, dalis rinkėjų vietoj dviejų skirtingų biuletenių gaudavo du tokius pačius, skirtus balsuoti už vienmandatininkus ir pan. Seimo rinkimų įstatymas numato, kad apygardos rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų vienmandatės apygardos apylinkių biuletenius, kai iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys, partijos ar kandidato atstovas ir pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje balsų skirtumas tarp už pirmą ir antrą vietą užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50…

Išeidama senoji socdemų ir jų koalicijos valdžia Lietuvai, atrodo, gali palikti bombelę. Jau nuo kitų metų pradžios daugelio butų savininkams už šildymą teks sumokėti gerokai daugiau. Taip nutiks, jeigu Seimas pritars Vyriausybės patvirtintam kitų metų valstybės biudžeto įstatymui, kuriame neliko pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumai. Šiuo metu suvartotai šilumai taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Įprastinis šio mokesčio tarifas yra 21 proc. Vyriausybės priimtame kitų metų valstybės biudžete minėtos lengvatos pratęsimas nenumatytas. Tai reiškia, kad daugiabučių ir kiti gyventojai, perkantys šilumą centralizuotai, už šį malonumą mokės 12 proc. brangiau. Tiesa, biudžeto projektui dar turės pritarti Seimas, o jį pasirašyti – prezidentė, tad yra vilties, kad ta bombelė nepokštelės. Net jei senoji valdžia įgyvendintų, kas suplanuota, jos palikimą galės pataisyti naujoji. Taigi senas geras posakis: pagyvensim – pamatysim. Ir naują valdžią išbandysim…

Saulėto savaitgalio!