Nestandartinė ši žiema. Jau turėjome tris žiemiškas atkarpas ir, ko gero, iki pavasario dar turėsime ne vieną. O prisiminkime, kokia buvo prognozuojama ši žiema. Gruodis turėjo būti šaltesnis už daugiametį vidurkį, o sausis ir vasaris šiltesni nei paprastai. Taip prognozavo amerikiečių sinoptikai. Nesėkmingi praėję metai buvo Amerikos prognozių specialistams: ne tik neatspėjo šios žiemos eigos orų, bet ir klydo prognozuodami prezidentinių rinkimų rezultatą.

Tęsiant temąapie šio sezono žiemą, meteorologai jau skelbia, kad ši žiema Europoje bus pati šalčiausia per pastarąjį šimtą metų. Kai keletą pastarųjų metų žiemos buvo labai švelnios, dauguma  mūsų ir net klimatologų  pranašavo vos ne visuotinį sparčiai šiltėjantį klimatą mūsų planetoje. O, pasirodo, yra gana rimtų mokslinių teiginių, kad planetos klimatas vis tik nešiltėja. Tik atskiruose Žemės rutulio regionuose didėja orų svyravimų amplitudė, ometinis vidurkis mažai keičiasi. Visa kaltė anksčiau dėl  klimato atšilimo buvo verčiama ūkinei pramoninei veiklai, teršiančiai  atmosferą.  Dabartiniu metu daugiau linkstama ,,kaltinti“ Saulę dėl ten vykstančių sudėtingų procesų (magnetinių audrų, milžiniškų energijos pliūpsnių, dėmių ir t.t.), kurie kartojasi tam tikru ciklu(dvejų metų ciklas ir pan.).

Grįždamas arčiau savo krašto, esu pastebėjęs vieną beveik pasitvirtinantį faktą. Jei spalio pabaigoje ir lapkrityje užklumpa ankstyvi žiemiški orai, tai atėjus kalendorinei žiemai beveik mėnesiui sugrįžta rudeniški, vos ne pavasariški orai, dažniausia gruodį. Taigi, gal apie orus ir užteks, nes gali tekti ruoštis sekančiai šalčio atakai. Jau labai buvome atpratę nuo tikrų žiemų.

Tokia neįprasta žiemos eiga nelabai džiugina gamtos gėrybių puoselėtojus, žemdirbių profesijų atstovus. Augalininkystės ir gyvulininkystės ūkininkai su nerimu laukia, kokių pokštų iškrės antros pusės žiemos orai. Kai kurie sinoptikai prognozuoja dar ir šaltą, vėlyvą pavasarį. Tikrai nesinorėtų, kad pasitvirtintų tokia prognozė. Reikia manyti, mūsų rajono gyvulininkyste besiverčiantys ūkininkai turi pakankamai paruošę pašarų, gyvuliai tvartiniu laikotarpiu nešąla ir sėkmingai sulauks pavasario. Augalininkyste besispecializuojantys ūkininkai irgi su nerimu stebi, ar nepakenks žieminėms kultūroms dažni atodrėkiai. Dar labiau sunerimę sodininkai, kurie savo sklypuose  veisia daug įvairių, taip pat ir egzotinių rūšių ir veislių vaiskrūmių bei vaismedžių. Galima prognozuoti, kad nuostoliai po šios žiemos bus nemaži. Medelius, krūmus reikia nuolat stebėti, ar kiškiai ir stirnos nesiekia neapsaugotų šoninių šakų. Po kiekvieno rimtesnio snygio, reikia apie sodmenis sutrombuoti sniegą, tokiu būdu neleidžiant peliniams graužikams apgraužti kamienų žievę.

Ši žiema pridarė ir, matyt, rūpesčių dar pridarys netik gamtos gėrybių puoselėtojams, bet ir visiems mums. Tik žiemos pramogų gerbėjams, sportininkams geros sąlygos džiaugtis žiemos teikiamais privalumais, ypač kai yra pakankamai sniego ir nešalta.

Na, o gamtoje laukiniams gyvūnams ir sparnuočiams rimtas išbandymas, kaip išgyventi iki pavasario. Kai kas be žmogaus pagalbos gali ir nesulaukti žiemos pabaigos. Gamtininkai linkę siūlyti, kad nereikia laukinių gyvūnų pernelyg globoti žiemą. Natūrali atranka paliks tik tuos individus, kurie  sugebės išgyventi ir nepalankiomis sąlygomis. Sunku įsivaizduoti, kaip šią žiemą galėtų išgyventi gulbės, šernės atvesti jaunikliai. Po vis besitęsiančio afrikinio kiaulių maro, šernus gali tekti ir į Raudonąją knygą įrašyti.

Baigėsi vilkų medžioklė, šalyje jų sumedžiota 80. Tuoj barsukas versis ant kito šono, ateis vasaris, ko gero, su pūgomis, matyt, ir šalčio nepagailės, bet pavasaris vis vien bus.