Skip to content

Banguotas, bet kartu ir sėkmingas sezonas

Audronė TRAPIKIENĖ

Natural Pharmaceuticals-RKL B divizione baigėsi pirmasis varžybų etapas – reguliarusis sezonas. Šios lygos komandos buvo padalintos į tris grupes: Aukštaitijos, Žemaitijos ir Vidurio Lietuvos. Aukštaitijos grupėje 21 rungtynes žaidusi „Ignalina-Žuvėdra“ komanda iškovojo 12 pergalių ir užėmė trečiąją vietą pogrupio turnyrinėje lentelėje. Kadangi dalis susitikimų su varžovais vyko Ignalinoje, sirgaliai taip pat galėjo stebėti komados, kurios sudėtyje buvo ir patyrusių krepšininkų, ir rajono moksleivių, žaidimą.

Atkeliavę iki atkrentamųjų kovų, ignaliniečiai sutiko stiprius varžovus iš Vidurio Lietuvos pogrupio Alytaus „SRC-Dzūkija“komandą, garsėjančią klubo organizacija, trenerių štabu ir vadovybe. Iš idėjos ir be treniruočių žaidžiančiai mūsų komandai tai buvo nelengvas iššūkis: pavyko laimėti pirmąsias rungtynes Alytuje 73:60, tačiau po to sekė du pralaimėjimai (69:91 ir 60:89) ir sezonas užbaigtas 9 vietoje tarp 25 komandų šių metų RKBL.

Komandos vadovas bei treneris Mantas Ilgūnas džiaugiasi iškovota garbinga trečiąja vieta grupėje ir tuo, kad komanda garbingai gynė  ne tik rajono, bet ir rėmėjo „Žuvėdra“ vardą. Pateikėme jam keletą klausimų apie komandos kelią sezone.

– Kaip glaustai būtų galima apibūdinti šį sezoną?

– Jei vertintume kiekvienas rungtynes atskirai, galima sakyti, kad sezonas buvo banguotas, nes patyrėme ir skambių pergalių, ir skaudžių pralaimėjimų. Tačiau išlaikėme nuo sezono pradžios užimtą trečiąją vietą į priekį užleisdami komandas, kurios samdo žaidėjus už atlyginimą. Mūsų komandoje nėra samdomų žaidėjų, į varžybas susirenka tie, kurie gali atvykti tą savaitgalį. Iš viso komandoje buvo registruota 18 žaidėjų, o visose rungtynėse dalyvavo bent 8 žaidėjai. Bendras sezono ir rezultato vertinimas – teigiamas.

– Jei visos varžybos būtų sudėliotos ant kreivės, ties kuriomis iš jų linija siektų aukščiausią tašką ir kuo šios varžybos buvo išskirtinės?

– Skambiausios ir reikšmingiausios pergalės buvo kelios. Vienos jų Rokiškyje pirmame rate. Tas varžybas transliavo delfi.tv, jas stebėjo gyvai net užsienyje gyvenantys ignaliniečiai. Po pratęsimo įveikėme aikštės šeimininkus, sulaukėme daug sveikinimų ir gerų atsiliepimų. Ši ir kita pergalė namuose prieš Rokiškio komandą lėmė, kad paskutinės pirmojo etapo trečiosios rungtynės su Rokiškio komanda išvykoje jau neturėjo įtakos galutinei rikiuotei – rokiškėnai liko už mūsų, ketvirtoje vietoje.

Taip pat išskiriu dvi pergales prieš „Lietuvos rytą-2“ namuose ir penkis iš šešių laimėtus susitikimus prieš kitas dvi Vilniaus komandas.

– Ką įvardintumėte kaip didžiausią sezono sėkmę?

– Pasiektas tikslas – turėti kiekvienose rungtynėse visą sudėtį – bent 8 žaidėjus. Praėjusį sezoną dėl to kildavo problemų, kadangi trūko komplektacijos. Kartais tekdavo rungtyniauti beveik neturint keitimo, tai žaidėjams kainuodavo labai daug jėgų. Kad šiemet išvengtume šios problemos, rugsėjį vykdavau į Vilnių, vesdavau treniruotes, vykdžiau atrankas. Komandoje šiemet debiutavo net 6 naujokai, du iš jų yra vilniečiai Tadas Gimžauskas ir Augustinas Stropus, kurių seneliai gyvena Ignalinoje, tad, galima sakyti, pusiau ignaliniečiai. Džiaugiuosi atradęs tokių žaidėjų, kurie noriai prisijungė prie mūsų komandos.

– Sunkumai, su kuriais teko dažniausiai susidurti.

– Kasmet problema būna kelionės į varžybas. Didžioji komandos dalis gyvena Vilniuje. Jiems nuolat tekdavo vykti į varžybas savo transportu, pakeliui paimti kitus žaidėjus, nes neturime autobuso, kad visus susodintume ir atvežtume į varžybas. Taip pat neturime treniruočių, todėl neįmanoma reikalauti iš žaidėjų aukštos žaidimo kokybės. Vis dėlto, akcentuojant esminius žaidimo principus ir taikant pragmatiškas žaidimo sistemas, pavyko pasiekti net tryliktą vietą sezone ir devintą vietą čempionate iš 25 komandų.

– O kas toliau? Kuri šio sezono patirtis labiausiai pravers?

– Komandos egzistavimas priklauso nuo branduolio. Jei bus tik treneris ar vadovas ir atskiri žaidėjai, neverta net pradėti žaisti. Šiemet atradau kelis naujus žaidėjus, kurie lojaliai žiūri į šią komandą, tačiau nuvilia kai kurių pačių ignaliniečių požiūris. Komandai be biudžeto esminė yra komandinė dvasia, tačiau ne kiekvienas gali ją iškelti aukščiau savojo ego. Taip vyksta natūrali atranka.

 Jei atsiras rėmėjų, kurie skirs reikalingą sumą ne tik išgyvenimui ir egzistavimui lygoje, bet ir padengs savaime suprantamas minimalias išlaidas, galima bus kelti tikslus dėl konkrečių vietų, pasipildyti sudėtį trūkstamų pozicijų žaidėjais. Dabar tiesiog džiaugiamės, kad šiemet pasirodėme garbingai.

Baigdamas pokalbį treneris perdavė viso komandos kolektyvo padėką rėmėjams, be kurių būtų negalimas dalyvavimas čempionate: rajono savivaldybei, Ignalinos kultūros ir sporto centrui, Ignalinos sporo ir pramogų centrui, viešbučio-restorano ,,Žuvėdra“ vadovui Petrui Mačiuliui, verslininkui Artūrui Grundai („Baldai iš Vokietijos“), KŪB „Danalta“.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here