Antradienio popietę Trainiškyje, šalia pernai spalio 5 d. vėtros nulaužto ąžuolo, kurio amžius, pasak įvairių šaltinių, galėjo siekti net aštuonis šimtus metų, įvyko graži, bet niekur neskelbta šventė – atsodintas Trainiškio ąžuolas. Pasodintas ne bet koks, o būtent šio nuvirtusio senolio klonas, anūkas, išaugintas iš senojo galiūno augliuko, įskiepyto į kitą ąžuolą. Man šita šventė priminė  senas kaimo tradicines naujagimio krikštynas, kai kurioje nors šeimoje gimus vaikui, jį aplankydavę visi kaimynai. Taip ir šįkart: sodinant ąžuolo anūką, susirinko visi Trainiškio gyventojai.

Mintis atsodinti nulaužtą ąžuolą kilo Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos darbuotojams. Ąžuoliukas atvežtas iš Kėdainių medelyno. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybos (AM STT) specialistas dr. Romas Pakalnis, tame medelyne auginami visų Lietuvos garsiausių ąžuolų ir kitų medžių – gamtos paminklų – palikuonys, išauginti iš senųjų medžių augliukų. Neseniai Pasvalio rajone pasodinome 2 ha ąžuolų giraitę, kurioje augs visų garsių ąžuolų palikuonys – Stelmužės, Trainiškio ir kitų. „Džiaugiamės, kad čia radom tiek laukiančių žmonių, nes galvojom rasim tik nuvirtusį ąžuolą. Nacionalinio parko darbuotojai norėjo čia pasodinti vietoje išaugusį ąžuoliuką, tai bet kada galima padaryti, vienas kitam netrukdo, gali augti ir du ąžuolai“, – sakė dr. R. Pakalnis.

AM STT direktorius Albertas Stanislovaitis pristatė ir ąžuoliuko pasą, sodinuko etiketę, kurioje įrašyti visi medelio duomenys. „Jeigu šis kaimas sugebėjo išauginti tą ąžuolą, išaugins ir šitą. Čia gera aura“, – sakė svečias.

Sodinant ąžuoliuką, savu kastuvu žemės prisidėjo visi Vilniaus svečiai, Nacionalinio parko darbuotojai, vietos gyventojai. Buvo pakviesta ir vyriausia Trainiškio gyventoja, 90-metė Genovaitė Mačiulienė. Pasak jos, ji, kaip ir visi jos kaimynai, skaudžiai išgyveno ąžuolo griūtį ir dabar džiaugėsi galėdama pamatyti, kaip tarsi pratęsiamas senojo ąžuolo gyvenimas.

ANP direktorius Gedas Kukanauskas patikino, kad nuvirtęs senasis ąžuolas nebus išvežtas, o kad pritraukti turistus, manoma virš jo 6,5 m kamieno įrengti tiltelį. Taip pat įrengti informacinį stendą su atitinkama informacija.

Trainiškyje gyventojas Romualdas Žigas prisiminė, kaip dar vaikystėje žaisdavęs prie ąžuolo, aplink jį su draugais bėgiodavęs, vėliau aplink jį pjaudavęs žolę, laukiant užsukančių turistų. Kas prisimena buvusį ąžuolą, mena, kad jis itin aukštas nebuvęs, į dangų pasistiepęs tik apie 23 m. „Vieną kartą į ąžuolą trenkė žaibas, medis užsidegė. Žmonės šlapiomis marškomis jį užgesino. Žaibo pėdsakas yra išlikęs. Tuomet nudegė jo viršūnė, todėl aukštesnis ir neaugo“, – pasakojo R. Žigas.

Dalyvavęs rajono meras Henrikas Šiaudinis kaimo bendruomenei dėkojo už draugiškumą, Aukštaitijos nacionaliniam parkui ir AM STT – už gražią idėją.

Trainiškio gyventojai šventės dalyvius vaišino arbata ir saldumynais, pasakojo apie savo savąjį, tarp Baluošo ir Baluošykščio ežerų gyvuojantį Trainiškį. Jo žmonės ir patys pasirūpino Trainiškio ąžuolo giminės pratęsimu: jie prižiūri dar bent tris iš jo gilių išaugintus palikuonis. 

Autoriaus nuotr.