Kažin, ar nebus taip, kad tas, kuris yra mūsų priešas, taps mūsų sąjungininku. Žinoma, kalbu perkeltine reikšme. Tačiau gerai pagalvojus, viskas klostosi būtent ta linkme. Sosnovskio barštis – „priešas“, kovai su kuriuo kuriama programa valstybiniu mastu. Pasak rajono mero pavaduotojo Laimučio Ragaišio, šis augalas labiausia išplitęs ten, kur plyti nedirbami laukai, pamiškėse, kai kuriais atvejais, melioracijos grioviuose, pakelėse – kitaip tariant, ten, kur nepasiekia arba labai retai pasiekia žmogaus rankos. „Tačiau esmė ta, kad kiekvienas žemės lopinėlis kažkam priklauso, ir kažkas už jį yra atsakingas. Jei kiekvienas savo pareigas atliktų, dabar mums  nereikėtų apie tai kalbėti. Padėkime nuo to, kad kaimynas turi paraginti kaimyną „neteršti“ žemės ir prižiūrėti ją pagal visus reikalavimus. Nenori jos dirbti, išnuomok ar parduok tam, kuris deramai ja pasirūpins. Priešingu atveju, gali už tai labai brangiai susimokėti ir net prarasti žemę…“ – sako L. Ragaišis.

Bėdą verčia vieni ant kitų

Kas paneigs, kad Sosnovskio barštis nėra žmonių tinginystės ir neatsakingumo rezultatas? Žinoma, žiūrint Lietuvos mastu, šis augalas paplitęs nevienodai ir vieni dar tik stebi, o kiti jau griebiasi už galvos. Tačiau ir tose savivaldybėse, kur Sosnovskio barščiai aktyviai naikinami, prie kovos su šiuo augalu prisideda ne visi gyventojai. Kai kuriems neužtenka kantrybės, stengiantis Sosnovskio barštį pašalinti iš savo sodybos, o kiti mano, kad už juos tai turi padaryti savivaldybė. Pagal Aplinkos apsaugos ministerijos informaciją, kiekviena savivaldybė turi teisę numatyti sankcijas už savo sklypo netvarkymą, t. y., ir už Sosnovskio barščio nenaikinimą.

Vienoje iš šalies savivaldybių ekologai patikrino privačius sklypus, kuriuose auga Sosnovskio barščiai, ir įspėjo 90 žemės sklypų savininkus nušienauti savo sklypus per nurodytą terminą. Jei privačių sklypų savininkai ir toliau neprižiūrės savo teritorijų, iš kurių plis pavojingi augalai, savivaldybė skirs ir baudas – iki 600 eurų. Siekdama apsaugoti aplinkinius sklypus, kad augalai neišplistų, savivaldybė žada imtis šienavimo ir privačiuose sklypuose, jei jų savininkai ignoruos raginimus – už darbus jiems bus atsiųstos sąskaitos.

Administracinių nusižengimų kodekse numatytos sankcijos už invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymą, kuris užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 100 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 200 Eur.

Ką dar įpareigoti?

Kita vertus, kai kurie gyventojai piktinasi, jog pati savivaldybė nesirūpina viešose vietose augančiais Sosnovskio barščiais, todėl nemato prasmės šį augalą naikinti ir savo privačiose žemėse. Tačiau valdininkai teisinasi, kad ne visais atvejais jos turi teisę naikinti Sosnovskio barštį: jas riboja saugomų teritorijų ar vandens pakrančių tvarkymo taisyklės. Problema gana rimta ir, jeigu savivaldybės dabar turi įrankį bausti aplaidžiai besitvarkančius žemių savininkus ir juos kontroliuoti, tai… kontrolės reikia ir pačioms valstybinėms įstaigoms. Daug kur yra ir valstybinės žemės, kuri apžėlusi tais Sosnovskio barščiais ir tie patys savininkai, ir ūkininkai bado pirštu ir rodo, kad ir pakelėse, kur yra kelio apsaugos zona, turi atsakyti valstybinės įstaigos ar savivaldybė. Ten yra netvarkoma. Iš karto tiems patiems žemės savininkams, kurie galbūt ir tvarkosi, naikina visokiais būdais tuos barščius, nusvyra rankos, matant, koks yra valstybinis požiūris. Yra vienas BET… Kai kurie valdininkai nežino ar nenori žinoti, kad pakrančių apsaugos juostose galima naudoti Sosnovskio barštį naikinančias priemones – herbicidus, jei tai numatyta invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose (kuriuos savivaldybės turi pasirengti prieš naikinant invazines rūšis) ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose…

Savivaldybės gauna finansavimą ir turi taip pat  naikinti Sosnovskio barštį.

Kaip sunaikinti „priešą“

Sosnovskio barščio naikinimo priemonių yra nemažai – jas, pagal specialistų rekomendacijas, reikia parinkti atsižvelgiant į šių augalų užimamą plotą, paskirtį, reljefą, ar yra arti vandens telkinių ir pan. Pavienius ar jaunus augalus geriausiai naikinti juos iškasant arba naudoti agrotechninius ar cheminius naikinimo būdus. Vienas iš veiksmingiausių priemonių, kurios naikina Sosnovskio barščius, yra herbicidai.

Ekspertų teigimu, galimi keli šio invazinio augalo naikinimo herbicidais būdai: jų sušvirkštimas į stiebą ir viso Sosnovskio barščio nupurškimas. Jei  Sosnovskio barštis užaugo didelis, storu stiebu, ruošiasi žydėti – galima tiesiog į tą stiebą, žemesnėje dalyje, apie 50 cm aukštyje, sušvirkšti apie 10 ml glifosato veikliosios medžiagos (kitaip vadinamu raundapu, dabar „Statybų take“ parduodamu TAIFUNu). Tai daryti reikia labai atsargiai, nes ištraukiant švirkštą slėgis išstumia atgal herbicido skystį, tai reikia saugotis ir neapsitaškyti. Šių metų kovo mėnesį Lietuvoje registruoti  du nauji herbicidai, skirti Sosnovskio barščiui naikinti – tai Nuance 75 WG ir Accurate 200 WG, bet jie skirti profesionaliam naudojimui. Savo sodyboje žmogus šių priemonių nepanaudos.

Kovojant su Sosnovskio barščiais, reikia nepamiršti ir apsaugos priemonių. Visos kūno dalys privalo būti apsaugotos vandens nepraleidžiančiais drabužiais ir avalyne, būtina dėvėti pirštines ir apsauginę kaukę, akinius ir respiratorių. Baigus darbą, reikia saugotis, kad plika oda neprisiliestų prie augalų sultimis aptiškusių drabužių, avalynės, įrankių. O pavienius sodybose augančius šiuos invazinius augalus rekomenduoja iškasti, šienauti.

Jeigu Sosnovskio barštis atsirado žmogaus kieme, geriausia jį iškart iškasti. Besti kastuvą į 10–15 cm gylį ir nukirsti šaknį, žemiau augimo kūgelio. Tai yra labai svarbu. Tą šaknį nukirtus, augalą galima kompostuoti, bet žiedynus su sėklomis būtina leidžiamais būdais sunaikinti arba sudėti į tamsius plastikinius maišus, kad supūtų. Jei kieme jau užaugo keliolika kvadratinių metrų Sosnovskio barščių, geriausia juos nušienauti ir nušienautą vietą uždengti juodu polietilenu, ant viršaus užpilti žemių ar pan., užspausti kraštus. Taip nušienautą Sosnovskio barštį laikyti kažkur pusantrų metų, nes po plėvele nevyksta fotosintezė, o karštomis vasaromis ta vieta yra išdeginama ir augalas taip natūraliai sunyksta. Tiesa, patariama šienauti ne saulėtą dieną, nes kaitinant saulės spinduliams suaktyvėja Sosnovskio barščių sultys ir, užtiškusios ant žmogaus odos, gali smarkiai ją nudeginti. Atsikratyti Sosnovskio barščio gali padėti ir intensyvus šienavimas. Kai barštis atauga po nupjovimo ir yra vėl nupjaunamas. Tai labai susilpnina augalą. Naudojantis saugos priemonėmis, galima nupjauti žiedynus. Tada juos dėti kažkur į krūvą, kad jie sudžiūtų, nesunokintų sėklų. Saugoti, kad sėklos neišsibarstytų.

Pabaigai

L. Ragaišio teigimu, dar viena puiki natūrali Sosnovskio barščių naikinimo priemonė – mėsinių galvijų auginimas. „Žemė – gamybos priemonė, nuolat kurianti produktą. Žmonės, kurie tikrai myli žemę ir rūpinasi ja, neapleidžia jos jokiais Sosnovskio barščiais ar piktžolėmis. Nuolat dirbama žemė neužaugins šių invazinių augalų. Jiems plisti ir gyvuoti neleis ir mėsiniai galvijai. Ten, kur jie rišami, net pėdsakų nelieka šių augalų. Jie jiems tėra maistas, jei kas nesuėdama, tai sutrypiama tiek, kad nebėra kam stiebtis į viršų ir brandinti tūkstančius sėklų. Kai „ūkininkai“ sėdi Vilniuje minkštasuolyje, tada nenuostabu, kad plinta sosnovskiai ir įvairios piktžolės. Savivaldybė neturi tiek daug jai priklausančios žemės, tad net ir norėdama negali užleisti jos Sosnovsio barščių parku. Pagrindiniai mūsų plotai – kapinaitės ir vienas kitas skverelis gyvenvietėse. Jie yra nuolat šienaujami, prižiūrimi“, – teigia L. Ragaišis.

Į šią problemą galime žiūrėti dvejopai: bandyti draugiškai su žemės sklypų kaimynais tartis dėl vieningo Sosnovskio barščių naikinimo plano, arba, nepavykus susitarti, visada rasti teisybę Teismuose. Akivaizdu, kad šis mūsų „priešas“– Sosnovskio barštis,  padės kovoti ir su apleistų žemių savininkais.

Sosnovskio barščiai yra pavojingi invaziniai augalai, keičiantys lietuvišką kraštovaizdį, darantys žalą ne tik vietinei biologinei įvairovei, bet ir žmonių sveikatai, ekonomikai. Todėl būtina visiems vieningai imtis visų įmanomų priemonių, kad šis invazinis augalas būtų sunaikintas. Nebadykime pirštais vieni į kitus, jau šiandien  imkimės ryžtingų veiksmų.