Antradienį „Žagarinės“ medžiotojų būrelio medžiotojas Lionis Talačka lankėsi būrelio teritorijoje Jakštiškės kaime (tarp Kazitiškio ir Salako). Tikrino informaciją, esą usūriniai šunys (janotai) lukštena pupas lauke. Šalia medžiotojų prižiūrimo namo, bulvių lauke, prie pirties, staiga pamatė žemėje įspaustas gana šviežias didžiules pėdas. Abejonės nebuvo – tai meškos pėdos. Matyt, šleivakojė buvo atėjusi bulvių pasikasti, bet pavėlavo, jos jau nukastos. Netrukus pakviesti atvyko ir kiti būrelio medžiotojai. Pačios viešnios niekas nematė.

Šiais metais ypač daug pranešimų apie pastebėtus meškų pėdsakus. Jie aptikti Švenčionių, Trakų, Kaišiadorių rajonuose, o Trakų rajone iš toli nufilmuota ir pati meška. Jos į Lietuvą ateina iš Baltarusijos arba per Latviją iš Rusijos miškų. Dažnėjant tokių atvejų, belieka sulaukti žinios apie betarpišką akistatą su šiuo žvėrimi.

Mano armijos draugas Vladimiras ilgai gyveno Magadano krašte, kur lokių, kaip pas mus žvirblių. Vasarą ten tundroje daug uogų, tad uogautojų susitikimai su meškomis įprasti. Sutikęs uogautoją, lokys atsistoja ant dviejų kojų ir urgzdamas eina link žmogaus. Jis žvėriui neįdomus, mešką vilioja uogos. Tad sprendimas vienas: palieki krepšį su uogomis ir pasitrauki. Meška atsisėda, tarp kojų pasideda krepšį ir abiem letenom semia uogas.

V. Talačkos nuotr.