XXI a. stebina tuo, kad įstatymai ir taisyklės nespėja vytis sparčiai į rinką ateinančių naujųjų technologijų. Ne išimtis ir viena aviacijos sritis – civiliniai bepiločiai orlaiviai. Pristatome Europos bepiločių orlaivių skrydžiams pritaikytas oro erdves, kurių viena yra Lietuvoje, Ignalinos aerodrome. Lietuvoje bepiločių orlaivių skrydžiai apriboti 1000 m spindulio ir 120 m aukščio erdve nuo valdytojo, tačiau nemažai savivaldybių yra įvedusios savus apribojimus, o esant šalia oro uostų, pasienio ar kitų strateginių objektų, tokie skrydžiai apskritai neįmanomi.

Europos mastu taisyklės šiek tiek skiriasi, tačiau skrydžiai nematant orlaivio draudžiami. Kita vertus, sąlyginai nebrangus, net ir mėgėjiškas bepilotis orlaivis su įmontuotu autopilotu ir antžemine valdymo stotimi gali būti pasiųstas į tašką už dešimčių kilometrų nuo jo valdytojo. Akivaizdu, kad tokie skrydžiai su labai retomis išimtimis bendrojoje oro erdvėje būtų nelegalūs.

Norint atlikti legalų skrydį už matomumo ribos galimi du keliai. Pirmasis – prašyti Civilinės aviacijos administracijos (CAA) / VĮ „Oro navigacija“ suteikti vienkartinį leidimą skristi norimu oro koridoriumi. Antrasis – pasinaudoti oro erdve, kuri yra specialiai skirta bepiločiams orlaiviams skraidyti. Tokių oro erdvių Europoje yra bent kelios, o bene didžiausia Vakarų bei Vidurio Europos dalyje yra būtent Lietuvoje – kodiniu pavadinimu IGNALINA EYD21, kurios centre – Ignalinos aerodromas. Toliau apžvelgsime Europoje esančias oro erdves, jų parametrus, infrastruktūrą bei panaudojimo galimybes. Ši apžvalga atlikta tik civilinės paskirties nepilotuojamų aparatų kontekste.

Apžvelgtos didžiausios Europos oro erdvės, skirtos išimtinai bepiločių orlaivių bandymams. Daugiau tokio dydžio erdvių Europoje sunkiai tikėtina dėl intensyvaus oro eismo. Dalis (norėtųsi tikėti, kad maža) mėgėjiškus bepiločius orlaivius turinčių žmonių skraido nelegaliai ir nežino apie bepiločiams skirtas erdves. Norėtųsi, kad bepiločių technologijos būtų plėtojamos ir Lietuvoje, o bandymams tinkamą oro erdvę jau turime!

Nors jos panaudojimo galimybės dar tik atrandamos, tačiau oro erdvės rezervavimo ir naudojimo juridiniai klausimai yra išspręsti, procesas nėra sudėtingas. Juridiškai viskas paruošta, kad Lietuvos ir užsienio bepiločių orlaivių gamintojai ir naudotojai galėtų atlikti bandymus Ignalinos aerodrome. Oro erdvėje gali būti vykdomos varžybos skraidant už matomumo ribų, moksliniais tikslais leidžiamos raketos, iš oro identifikuojami objektai, atliekami skrydžiai ekstremaliomis sąlygomis, esant labai žemai temperatūrai ar apledėjimui, taip pat skrydžiai skirtinguose aukščiuose. Be to, gali būti išbandomos tiksliosios žemdirbystės bepilotės sistemos. Pastaroji veikla užsienyje yra sparčiai vystoma, nes dirbamus laukus ir pasėlius reguliariai iš oro fotografuojant su skirtingą šviesos spektrą fiksuojančiomis kameromis galima prognozuoti pasėlių augimo perspektyvą, numatyti ir koreguoti tręšimo plotus bei intervalus, laiku pastebėti pažeistus augalus ir kuo anksčiau inicijuoti reikalingų priemonių panaudojimą.

Aerodrome veikianti įmonė „Skraidybos centras“ yra paruošusi bepiločių orlaivių instrukcijas bei operatorių mokymo vadovus.

Lygindami su kitomis oro erdvėmis Europoje galime didžiuotis, kad mūsų šalyje yra viena didžiausių oro erdvių, skirtų bepiločių orlaivių skrydžiams, su tam pritaikyta infrastruktūra ir parengta teisine baze. Tokios erdvės Europoje dar yra tik Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Ispanijoje.

EYD21, IGNALINA

Oro erdvės matmenys: 20 km spindulio ir iki 10 km aukščio cilindras, kurio centre – Ignalinos aerodromas, bendras plotas – apie 1200 kv. km. Pagal atskirą užklausą galimas aukštis iki 22 km nuo žemės paviršiaus. Oro erdvė skirta bepiločiams orlaiviams skraidyti ir raketoms paleisti. Ignalinos aerodrome esantis angaras, techninė zona, poilsio erdvė suteikia galimybes bepiločius orlaivius bandyti tiek vasarą, tiek žiemą, dieną ir naktį, netgi keletą dienų iš eilės neišvykstant iš aerodromo teritorijos. IGNALINA EYD21 zona išskirtinė Europoje dėl ypač didelio leistino aukščio, apimanti ir gyvenamąsias teritorijas. Atstumas nuo sostinės tarptautinio oro uosto – tik 97 km.

UAS, DENMARK (Danija)

Oro erdvė padalyta į tris dalis: dvi mažesnės virš sausumos ir likusi – virš jūros. Bendras oro erdvės plotas – 867 kv. km,aukštis – iki 1 km nuo žemės paviršiaus. Bandymų vieta susieta su tarptautiniu Hanso Kristiano Anderseno oro uostu (ICAO kodas: EKOD). Atstumas nuo vieno iš labiausiai Europoje judriausio Kopenhagos oro uosto (EKCH) – 150 km. Dėl to ribojamas aukštis. UAS DENMARK nuomoja tiek verslo, tiek technines patalpas šalia oro uosto.

DRONE CENTER, SWEDEN (Švedija)

Pozicionuoja save kaip didžiausią oro erdvę Europoje siūlantis centras, nors tai nėra visiškai tiesa. Oro erdvės plotas – 2400 kv. km, aukštis nuo žemės paviršiaus – iki 2,5 km. Didesnę oro erdvę turi tik suomiai, o atsižvelgus į aukštį – ir Lietuva. Maždaug trečdalis oro erdvės yra virš vandens paviršiaus, likusi – virš sausumos. Leidimas naudotis erdve iš Švedijos oro transporto agentūros gautas tik 2017 m. Į centro plėtrą investuota 2 mln. Eur, iš kurių 1,2 mln. Eur privačių bendrovių lėšų, o 0,8 mln. Eur – 4 metų laikotarpiui skirtos lėšos. Praėjus šiam laikui bus peržvelgti rezultatai ir nuspręsta, ar projektas bus toliau plėtojamas.  

ROBONIC RATUFC, FINLAND (Suomija)

Apleistame aerodrome, esančiame už Šiaurės poliarinio rato, įsikūręs centras. Nors infrastruktūros aerodrome beveik nėra, tačiau oro erdvės dydis įspūdingas – apie 11 000 kv. km, o aukštis daugelyje vietų beveik neribojamas, be to, yra asfaltuotas pakilimo takas. Pagrindiniai trūkumai: sunkiai pasiekiama vieta, toli nuo tarptautinių oro uostų, žemos temperatūros ir trumpos dienos žiemą, be to, žiemą gausiai prisninga, todėl gana sudėtinga atlikti bandymus ilgesnį laikotarpį.

ATLAS CENTRE, SPAIN (Ispanija)

1000 kv. km ploto ir iki 1,6 km aukščio oro erdvė Ispanijos teritorijoje. Centras siūlo kelis nedidelius angarus ir biuro patalpas įmonėms, besiruošiančioms testuoti bepiločius orlaivius. Į centro infrastruktūrą 2014 m. investuota 4,5 mln. Eur. Tai bene vienintelė žinoma didesnė oro erdvė, skirta bepiločiams orlaiviams skraidyti Vakarų Europoje. Tokių erdvių yra mažai dėl didelio oro eismo.

 „Aviacijos pasaulis“, 2018 m., Nr. 1 (274)