Girdėjote – kadangi Lietuva pagal darbo užmokestį kažkur Europos pasturgalyje velkasi, valdžia iš pradžių  nusprendė tą užmokestį iki Europos Sąjungos vidurkio padidinti, o paskui, prisiminusi, kad mes visada ir visur, ypač kur reikia ką nors apsaugoti ir apginti, – padaryti kaip Šveicarijoje.

Jeigu negirdėjote, tai ir girdėti negalėjote, nes tokia nesąmonė jokiai valdžiai į galvą ateiti negalėjo. Užtat ji rado kitą vietą, kur mes nuo Europos atsiliekame: ogi Lietuvoje nėra automobilių mokesčių. Beveik visur yra, o pas mus – nėra. 

Vadinasi, reikia naujo mokesčio, kaip čia dabar iš ubago lazdos neatimsi.

Kadangi mokestis jau pavadintas taršos mokesčiu, logiška būtų, jeigu tie, kurie daugiau teršia, ir mokėtų daugiau. Pirmoje dalyje viskas kol kas – žinoma, tiktai kol kas, paskui ateis eilė visiems – taip ir yra – bus apmokestinami dyzeliniai varikliai.

O toliau jau prasideda gražumėlis. Jeigu tie, kurie daugiau teršia, mokėtų daugiau, reikalai atrodytų taip. Valdžia įveda 10 proc. akcizą dyzelinui. Daugiau važiuoji – daugiau moki, viskas aišku ir suprantama. 

Bet valdžiai čia kažkas nepatinka. Kas?

Ponas Jonas yra „normalią lietuvišką“, tai yra, ubagišką, pensiją gaunantis kaimietis. Jis turi seną „golfuką“ ir kartą per savaitę atvažiuoja į miestelį – apsipirkti, į bažnyčią (be Dievo pagalbos šiais laikais neišgyvensi). Nuvažiuoja ponas Jonas per savaitę 50 km ir sudegina 3 litrus dyzelino – suapvalinkime (gal kada dar atpigs) iki euro už litrą. 

Išeitų, kad savaitė pasivažinėjimo ponui Jonui kainuoja 3 eurus. Jeigu valdžia įvestų papildomą akcizą, ponas Jonas papildomai sumokėtų 30 centų per savaitę, arba 15 eurų 60 centų. Tikiuosi, nesuklydau.

Ponas Valerijonas turi džipą, kuriuo per savaitę nuvažiuoja 300 kilometrų (jeigu nebraukia į Palangą). Šimtui kilometrų džipas suryja 20 litrų dyzelino, iš viso per savaitę ponas Valerijonas sumoka 60 eurų. 

Ponui Valerijonui taršos mokesčio, surenkamo per akcizą, kitaip tariant, pagal tai, kiek jis teršia, reikėtų mokėti 6 eurus per savaitę, o per metus – 312 eurų.

Ar valdžia gali taip saviškius skriausti? Ne, jeigu jau mokėti mokestį, tai visiems po lygiai. Nesvarbu, kiek nuvažiuos ponas Jonas ir kiek ponas Valerijonas – mokestis vienodas. Nepatinka ponui Jonui – gali daugiau važinėti, to niekas nedraudžia? 

Sakote, tokios neteisybės Lietuvoje dar niekad taip nebuvo, kokia valdžia bebūtų? 

Bet juk kiek buvo valdžių, kalbančių apie socialinį teisingumą. Iš pradžių žmonės nuskurdinami, paskui jiems mokamos visokios pašalpos, jų vaikai su Prezidente „ant pryšakio“į Palangą vežami. O kur mokamos pašalpos, ten pinigėliai – turi jie tokią keistą savybę – tiesiog patys prie rankų limpa. Taip ir atsiranda už ką galingą džipą nusipirkti.

O ponui Jonui nėra ko į bažnyčią važinėti. Tegul namuose meldžiasi. Į parduotuvę, į polikliniką reikia? Kai poliklinikos bus uždarytos, nebereikės, o duonos ir namuose galima išsikepti. Gyveno kažkaip žmonės, kai jokių „maksimų“ nei „norfų“ Lietuvoje nebuvo. Net Sibire žmonės išgyveno. Pripras prie visų naujovių.

Kai kas dar tiki pasakėlėmis, kad tokio mokesčio nebus. Čia, matote, dar tik projektas, dar Seimas jį patvirtinti turi. Bus, ne šiaip sau valdžia tiek ilgai įrodinėjo, kad nebus. 

Su nauju mokesčiu, su nauja laime, brangūs kaimynai!