Pensininkai Lietuvoje gyvena beveik taip pat gerai, kaip Europoje. Dar pridėjus jiems po dvidešimtį eurų, jie apskritai gyvens oriai. Kaip amerikonai.

Čia ne aš taip sakau, o valdžia. Pas mus apskritai visos valdžios pensininkams rojų žada, ar bent Ameriką. O kaip toje Amerikoje, kurioje, kaip mums dabar radijai, televizijos, tarp jų ir respublikinis bulvarinis transliuotojas, ir visokie portalai aiškina, Trampui atėjus, labai blogai pasidarė, pensininkai gyvena? Rusijoje leidžiamas laikraštis „Novyje izvestija“ išspausdino pasakojimą apie pensininkus, atvažiavusius į JAV iš Rusijos, su ištraukomis iš kurio vertėtų susipažinti, prieš kalbant apie gyvenimą Lietuvoje.

Beje, „Novyje izvestija“ prie opozicinių Rusijos laikraščių nepriskirsi. Apskritai Rusijoje opoziciniai laikraščiai neleidžiami. Taigi, ką rašo rusai apie savo tautiečius Amerikoje… 

Bostone pensininkams, emigruojantiems iš Rusijos, pavyzdžiui, pas savo vaikus, po poros metų duoda vienam žmogui šlykštų dviejų kambarių butą, o šeimai, t. y., vyrui su žmona, ne mažesnį kaip trijų. 

Kiekviename bute yra virvutė / mygtukas specialiosioms tarnyboms iškviesti. Jeigu staiga pasidarė bloga ir nėra laiko aiškintis telefonu. Pirmame namo aukšte paprastai yra sporto salė ir nedidelis atviras baseinas. 

Apiforminama elgetiška 850 dolerių pensija žmogui. Tiesa, pensijos į namus neatneša, išduoda banko kortelę. 

Medicina, įskaitant vaistus, visas operacijas, greitąsias, reanimacijas ir visas galimas manipuliacijas, prievarta nemokama. Į namus ateina medicinos seselė. Gydytojas į namus nekviečiamas, tik greitoji. Bet ir tai – neduok, Dieve, kviestis greitąją, po trijų minučių prie durų stovės 5–10 žmonių. Atvažiuoja visi, tarp jų ir gaisrininkai su šalmais, reanimobilis. 

Šlykšti prievarta – kiekvienam pensininkui – du vadinamieji socialiniai darbuotojai, kurie padeda tvarkytis, išplauti butą, gamina valgį, palošia kortomis, būtinai pasišneka, nuneša baltinius skalbti (apačioje paprastai didelė salė su skalbimo ir džiovinimo automatais, išskalbti ir išdžiovinti 5 kg skalbinių kainuoja 4,5 dolerio). Pensininkui prievarta priskiriamas dar vienas socialinis darbuotojas su mašina, jeigu reikia kur nors nuvažiuoti. 

Ir jau visiška savivalė: vaistus atneša į namus! Galima paskambinti į vaistinę, pasakyti vardą ir pavardę, o visose vaistinėse jau yra tau gydytojo išrašytas receptas. Vaistai supakuojami, ant etiketės užrašoma, kaip vartoti…

Dar pensininkai gali lankyti vadinamąjį „vaikų darželį pagyvenusiems“ dirba nuo 8 ryto iki 3 val. dienos. Pensininkus paima ir parveža atgal speciali mašina. Tame pensininkų darželyje prievarta maitinama keturis kartus, taip pat joga, piešimas, dainavimas, lipdymas, šachmatai, šaškės, kortos, anglų kalba, yra nedidelis daržas, sodas, skaitomos paskaitos. yra pora lovų, galima pailsėti. Valgį atveša prie stalo, eilėje stovėti nereikia. 

Kiekvieną savaitę iš „pensininkų darželio“ jie vežiojami į parduotuves apsipirkti. Kiekvienoje parduotuvėje, sulaukus tokio masiško atvykimo, būtinai suteikiama 5–10 proc. nuolaida. „Pensininkų darželyje“ šventėms (paprastai rusiškoms) duoda / dovanoja produktų. Privalomas muziejų, parodų lankymas kiekvieną savaitę…

Štai taip. Beje, mane labiausiai sukrėtė tai, kad Amerikoje vaistai pensininkams į namus pristatomi. Tad dar parašysiu ir apie tai, kaip ieškojau vaistinėse man reikalingų vaistų – kai gausiu visus. Tiesa, ne tuos, kuriuos gydytoja išrašė – tie jau išbraukti iš kompensuojamųjų sąrašo. O po trijų mėnesių tas sąrašas vėl žada pasikeisti, vėl prasidės vaistų paieškos, aiškinimasis, ar jie dar kompensuojami… Tai jau darosi panašu į genocidą.