Suprantu, kad ši tema daugeliui jau nusibodo, bet kartu man atrodo, kad bus pakankamai tokių, kurie mane supras.
Taigi, praėjusią savaitę buvau poliklinikoje. Gydytoja išrašė vaistų. Ir vėl, jau turbūt reikia sakyti – kaip įprasta, iki šiol jų nusipirkti nepavyko. Vaistinėje, kurioje paprastai perku vaistus, jų neturėjo, ir dar pasakė, kad kitoje vaistinėje, esančioje patogioje vietoje, tokių vaistų irgi neturi. Ir prasidėjo ieškojimas…
Be to, tų vaistų, kuriuos gydytoja išrašė prieš tris mėnesius, kompensuojamųjų sąraše jau nebuvo. Į jį jau įrašyti kiti vaistai. Skaičiau, kad dabar kompensuojamųjų vaistų sąrašas keisis nuolat, ar ne kas pora mėnesių.
O kodėl taip daroma – suprantamo paaiškinimo nėra.
Vaistinėms tokia makalynė gyvenimo nepagerina. Ne dėl pelno, o todėl, kad vaistus reikia užsisakyti iš anksto, o kai paskelbiama, kad kompensuojami jau tie, o ne anie, kol reikiamų atveža, praeina „šiek tiek“ laiko. Per tą laiką pacientams tenka lakstyti iš vienos vaistinės į kitą ir klausinėti – „gal turite“.
Gal čia „valdžia“ sugalvojo kad tie, kuriems tų vaistų reikia, pabėgiotų, girdi, bėgiojimas – sveikata. Bet tai tinka, mūsų atveju, nebent Ignalinoje gyvenantiems. O kai vienoje, antroje, trečioje vaistinėje išgirsti, kad „gal rytoj atveš“, „dabar neturime, bet tikimės gauti“, o sąžiningesnė vaistininkė, apsidairiusi, ar nėra ministro šnipų, šnibžteli – „sako, dar iš gamyklos užsakymas neatėjo“, supranti, kad teks rytoj atvažiuoti, ir poryt, ir gal dar trečią dieną. Būtent atvažiuoti, ristele iki Ignalinos neatbėgsi.
Nelabai suprantu, kuo tokia „politika“ grįsta. Kad ligoniams būtų geriau?
„Racijos“, kaip sakoma, yra. Organizmas grūdinasi: kol prie vienų vaistų pripranta, jau jų kompensuojamųjų sąraše nebėra. Tiesa, žiniasklaida jau rašė, kad viena mergina, pakeitus vaistus, vos nenumirė. Bet į tai „valdžiai“ nereikia kreipti dėmesio, ji ir neatkreipė, jokios jos reakcijos nebuvo. Ką gi, kuo mažiau ligonių – tuo mažiau išlaidų ligonių kasoms, joms daugiau pinigų liks.
Juodas humoras, bet mūsų atveju jis tinka.
Kitas variantas: „valdžia“ nežino, ką daro. Štai girdėjau vieną valdininką aiškinant, kad lietuviai nesveiki, nes per mažai ekologiško maisto valgo, kad čia mes nuo Europos gerokai atsiliekame, ir reikia žmones priversti pirkti ekologišką maistą.
Nežinau, kaip galima pavadinti tokį valdininką, bet man atrodo, kad protelio jam tikrai trūksta. Maistas, kuris ekologišku vadinamas, kainuoja tris-keturis kartus brangiau. Vienas dalykas valgyti tokį maistą vakariečiui, kurio pensija per tūkstantį eurų, ir visai kitas – lietuviui, tris šimtus tų pinigėlių tegaunančiam.
Taigi, padorus (protingas) žmogus nesiūlytų versti lietuvius ekologišką maistą pirkti, toks žmogus visų pirma svarstytų, kaip padaryti, kad pensijomis mes Europą pavytumėm, nes tada ir be jokios valdžios prievartos visi į sveikesnį, tai yra, brangesnį maistą dairytųsi.
Bet vis dėlto valdžia, matyt, žino, ką daro. Bent kai kurie jos atstovai. Kažkodėl esu įsitikinęs, kad dabartinis sveikatos ministras bus išspirtas iš savo kėdės, jis sėkmingai nutūps kur nors šiltoje vietoje ligonių kasoje ar panašioje geras algas mokančioje įstaigoje.
Ir tegul nesupyksta „valstiečiai“, jeigu pasakysiu tiesiai: Aurelijus Veryga savo darbais daro nepalyginamai didesnę žalą valdantiesiems, negu kokios nors opozicijos veiksmai. Juk sveikatos dalykai žmonėms, tai yra, rinkėjams, vienoje iš pirmų vietų. Patenkintų tuo, kas šioje srityje daroma, nedaug. Nemaloni peršasi išvada.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!