Esam labai išdidūs, pasitikintys savimi, jaučiamės gerbtinais miestiečiais, mokam valgyti pagaliukais (nors mūsų aplinkos žmonės, ačiū Dievui, turėję civilizuotus protėvius, išmokiusius juos kultūringai naudotis šakute ir peiliu ir jiems nėra reikalo grįžti tūkstančius mylių į civilizacijos gilumą, idant baksnotų lėkštėje pagaliukais ir seiliotųsi su visais sėdinčiais užstalėje prie to paties sojos padažo indelio), bet štai susivokti, kad savo neatsakingu elgesiu naikiname savo planetą, niekaip nesiseka. Tiek jau to, gal per daug abstraktu, globalu ir sunkiai apčiuopiama… Gal tiesiog prieš veždami sofą, šaldytuvą ar unitazą į miškelį ar į miesto kapines, prisiminkime, kad vos prieš minutę mes dar jautėmės svarbiais, išdidžiais, gerbtinais ir labai visuomenei reikalingais piliečiais. Gal tokiais ir likime…

Sofos, foteliai, spintelės, kriauklės – šie ir kiti panašūs daiktai, kuriais apverčiami komunalinių atliekų konteineriai, ypač miesto ir rajono kapinėse, kelia gyventojų nepasitenkinimą, apsunkina atliekų tvarkytojų darbą bei papildomai apkrauna savivaldybės biudžetą (o juk tikrai galima rasti kur kas svarbesnių sričių, kurioms reikalingos papildomos lėšos). Deja, šiukšlintojai, ne tik nesisielodami dėl savo, kaip piliečių pareigų ar reputacijos, nei dėl žalos gamtai, nei nebijodami gresiančių baudų, vis tiek teršia ir atliekų konteinerius supančią aplinką, ir net miškus, pakeles. Kur priežastis? Nejau visa tai beviltiška? 

Dažniausiai šiukšlina pašaliniai

Šios problemos sprendimui, pajungus įvairias institucijas (policiją, seniūnijas, rajono atliekų tvarkytojus), paaiškėjo, kad tokių atliekų problema, regis, dar neišspręsta, nes nuostata, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas (pagal principą „teršėjas moka“), neveikia taip, kaip norėtųsi.

Palikdami stambiagabarites atliekas šalia atliekų konteinerių, pažeidėjai didžiausių rūpesčių pridaro vietos gyventojams. Pastarieji teigia, kad dažniausiai taip elgiasi pašaliniai asmenys, kurie atliekomis atsikrato iš pravažiuojančių automobilių. Tokia situacija kelia pasipiktinimą bei nepatogumus tiems, kurie atsakingai tvarko ir rūšiuoja atliekas bei rūpinasi aplinka.

„Pagal taisykles, didžiąsias atliekas šalia mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorius SĮ Kompata surenka ne kasdien, todėl kurį laiką ne vietoje paliktos didžiosios atliekos ,,bado akis“ tiems, kurie savo miestą nori matyti gražų ir sutvarkytą“, – sako SĮ „Kompata“ vadovas Valentinas Petkūnas. 

Sutvarkyti gali ne visada

Jis pastebi, kad statybinėmis, žaliosiomis ar panašiomis atliekomis, panaudotomis automobilių padangomis apkrauti konteineriai ir toliau išlieka pakankamai dažnu reiškiniu šalia gyvenamųjų namų, daugiabučių kvartalų.

„Apmaudu, tačiau tikrai ne visi pagalvoja apie padarinius ir užuot gabenę atliekas į surinkimo aikšteles ar už išvežimą mokėję tuo užsiimančiai įmonei (galima pasikviesti SĮ Kompata komandą), jas tiesiog išmeta kur papuola. Juk vos kelios didesnės atliekos šalia konteinerių ir supanti aplinka pradeda atrodyti it užleistas šiukšlynas, kliudo kitiems naudotis konteineriais“, – paaiškino V. Petkūnas.

Dėl tokios situacijos pirmiausiai linkstama kaltinti atliekų išvėžėjus, tačiau, deja, jie nėra įpareigoti rūpintis statybinėmis, žaliosiomis ir panašiomis šalia konteinerių savavališkai paliktomis atliekomis. 

Problema – stambiagabaričių atliekų aikštelėse?

Išsiaiškinome, kad viena iš priežasčių, dėl kurių gyventojai dažnai palieka didžiąsias, statybos ir kitas atliekas yra ta, kad jiems trūksta informacijos – žmonės paprasčiausiai nežino, kaip ir kur turi būti tvarkomos tokios atliekos.

Kita priežastis, dėl kurios gyventojai nepriduoda didžiųjų, statybos ir kitų atliekų į tam skirtą aikštelę, esančią Švenčionių g., gali būti ta, kad atliekų visas pakrovimo, transportavimo bei iškrovimo procesas atrodo sudėtingas ir brangus. Kita vertus, nelabai sklandžiai vyksta pats atliekų priėmimo procesas. Gyventojai skundžiasi, kad tenka apsisukus grįžti į namus su atliekomis, ar net kyla konfliktų su atliekas priimančiu darbuotoju, kuris, kaip žinia, nevengia aštresnių komentarų. Švelninti situaciją su darbuotoju, kontaktuojančiu su žmonėmis, bandė net ir pats SĮ Kompata vadovas V. Petkūnas, nors jam mažiausia dėl to reikėtų jaudintis. Gesinti besipučiančio konflikto ėmėsi ir „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ administracija. 

Nemokamo nieko nebūna

Kai jums sako, kad čia yra nemokai, tai yra melas. Nemokamo nieko nebūna. Tik ne visada aišku, kas už tą „nemokamą“ sumoka. UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ aikštelių eksploatavimo inžinierius Darius Linkevičius paaiškino, kad Ignalinoje veikiančioje jų aikštelėje kiekvienas pilietis turi teisę per metus pristatyti tam tikrą atliekų kiekį nemokamai (ką, kiek ir kaip – spausdinsime antradienio MI numeryje). Tas kiekis yra stipriai ribojamas, nes atliekų tvarkymas kainuoja tikrai nemažus pinigus. Atliekos neišnyksta vien dėl to, kad jos yra atliekos ir mums nebereikalingos. „Mūsų aikštelėse visur yra paskelbtos normos, kiek ir kokių atliekų žmogus gali pristatyti. Jei jūs turite didžiulį kiekį atliekų (darote remontą), tai visas atliekas drąsiai vežkite į Uteną ir ten iš jūsų bus priimtas bet koks kiekis, tik, žinoma, už tai teks susimokėti. Jei turite nedidelį kiekį (kelis langus, lovą, televizorių ir pan.), galite priduoti aikštelėje savo mieste. Bet ir čia galimi keli variantai. Tarkim, mes raginame žmones rūšiuoti. Žinoma, gabalais išrinkti sofos nereikia, bet, tarkim, langus siūlome išrinkti. Medis – prie medžio, stiklas – prie stiklo. Jei neišrinksite, aikštelėje galėsite priduoti tik 200 kg langų, o jei išrinksite – 200 kg medienos ir 60 kg stiklo. Rūšiuoti apsimoka. 

Už visas miestuose ir miesteliuose, pakelėse surinktas stambiagarites atliekas moka tuose rajonuose veikiančios atliekų tvarkymo įmonės, o kaip jos susigrąžina tas lėšas iš šiukšlinančių gyventojų, mes nežinome. 

Situacija dėl Ignalinoje dirbančio mūsų darbuotojo žinoma jau senokai. Dirbome šia linkme, ieškojome sprendimų drauge, ir, tikimės, daugiau problemų kilti neturėtų. Vis tik esant kažkokiems nesusipratimams, kviečiame gyventojus pildyti anketas mūsų interneto svetainėje adresu www.uratc.ltarba skambinti tel. 8 389 50440“, – teigė D. Linkevičius. 

Bandoma sudrausminti

Pasak V. Petkūno, jau pavyko užfiksuoti tokių pažeidėjų, kuomet vaizdo kameromis buvo stebimos Ignalinos vietos, kuriose neleistinomis atliekomis perkrauti ar apstatyti konteineriai buvo tapę įprastu reiškiniu. Nustačius tokį asmenį, informacija perduodama policijai ir pradedamas tyrimas dėl nusikalstamos veikos. 

Informacija Ignalinos rajono gyventojams

Ignalinos rajono gyventojai namų ūkiuose susidariusias atliekas gali atvežti į UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ eksploatuojamą atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelę, esančią Švenčionių g. 31, Ignalina. 

Primename, kad į Ignalinos atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelę pristatantys atliekas gyventojai privalo aikštelės operatoriui pateikti galiojantį dokumentą: pasą, tapatybės kortelę arba vairuotojo pažymėjimą. Atliekos turi būti supakuotos, kad nesukeltų pavojaus aplinkai, atliekas pristatantys asmenys privalo nurodyti jų susidarymo kilmę ir rūšį. Aikštelės operatorius nurodo, kur iškrauti atvežtas atliekas.

Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienas gyventojas per 1 metų laikotarpį į Ignalinos atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelę gali nemokamai atvežti:

* stiklo atliekų (atskirto langų stiklo, švarios stiklo taros) – 60 kg;

* popieriaus ir kartono atliekų (sausų laikraščių, žurnalų, popierinių pakuočių) – 100 kg;

* senų baldų, langų su stiklais, drabužių, plastikinių žaislų, metalinių dviračių – 200 kg;

* buityje susidariusių statybinių atliekų (gipso, betono, plytų) – 200 kg;

* elektros ir elektroninės įrangos atliekų (neišardytų šaldytuvų, televizorių, kompiuterių, elektrinių žaislų, elektrinių įrankių) – 200 kg;

* transporto priemonių padangų (netinkamų eksploatacijai lengvųjų automobilių, visureigių, mikroautobusų padangų) – 5 vnt.;

* atliekų, turinčių asbesto (šiferio, izoliacinių medžiagų) – 200 kg;

* dienos šviesos lempų, sudaužytų termometrų – 1 kg;

* nešvarių pavojingų pakuočių, kuriose buvo laikomi dažai, klijai, naftos produktai, tirpikliai, plovikliai – 10 kg;

* pavojingas atliekų (agrochemijos atliekų, dažų, klijų, lakų, ploviklių, tirpiklių, pesticidų, rūgščių, šarmų, aušinamųjų skysčių, aerozolių balionėlių, naftos produktų, naftos produktais užteršto grunto bei vandens) – 30 kg;

* baterijų ir akumuliatorių – 50 kg;

* vaistų– 1 kg.

Pažymime, kad iš juridinių asmenų atliekos į Ignalinos atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelę nepriimamos. Aikštelėje taip pat nepriimamos transporto priemonių atliekos – automobilių apdailos dalys, bamperiai ir pan. Legalių transporto priemonių remonto arba eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo įmonės atiduoda susidariusias atliekas teisėtiems tokių atliekų tvarkytojams. 

Informuojame, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. trumpinamas Ignalinos atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelės darbo laikas – dirbame 2 valandomis trumpiau:

* antradieniais – penktadieniais – nuo 9 iki 16 val. (pietūs – 13–14 val.);

* šeštadieniais – nuo 8 iki 15 val. (pietūs – 12–13 val.);

* sekmadieniais ir pirmadieniais – nedarbo diena. 

Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Ignalinos biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė dirbs dvi dienas per savaitę:

* trečiadieniais – nuo 9 iki 18 val. (pietūs – 13–14 val.);

* šeštadieniais – nuo 8 iki 17 val. (pietūs – 12–13 val.);

* sekmadieniais, pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais – nedarbo diena.

URATC inf.