Lietuvos priešai aiškūs. Dėl draugų – čia reikalai sudėtingesni. Į kaimynus šiaurėje pažiūrėjus – latviai visą laiką nežinia kas buvo. Tarsi jie yra, bet tarsi jų nėra. Pasveikiname vieni kitus, kai proga yra, o be progos – tarsi jie neegzistuotų. Suprantama, ką iš tų latvių paimsi, tokie pat bėdžiai, o jeigu ir gyvena geriau, tai mums nedera iš tų „zirga galva“ mokytis. Beje, patys latviai dėl tokio posakio neįsižeidžia ir nežino, kodėl juos taip vadina. Girdėjau aiškinimą: todėl, kad Rygos įlanka kontūrais į arklio galvą panaši…

Lenkija ir Lietuva kadaise viena valstybė buvo, paskui lenkai Vilnių pasigrobė. Keista, Vokietija, nuo riterių laikų Lietuvą niokojusi, mums draugė, senos ir nelabai senos nuodėmės pamirštos, kaip valstybių santykiuose ir turėtų būti, o Lenkija vis kažkuo užkliūva. 

Dabar didžiausias Varšuvos nusikaltimas – joje dešinieji valdo, o mūsų lietuviškiesiems komunistėliams tai – didžiausia nuodėmė. Valdančioji partija „Tvarka ir teisingumas“ (lenkiška santrumpa „PiS“) norėtų, kad Lenkija išliktų lenkiška, o migrantų lenkai nenori. Dar ir Vengrija jų pėdomis seka. Žodžiu, griauna Europos Sąjungą, kuri, visų kitų jos narių nuomone, turėtų būti vieninga, vientisa ir vienalytė. Viena šalis, viena tauta, viena nuomonė. O kurie mano kitaip, yra Europos tautos priešai ir Kremliaus draugai. Tiesa, kokia tauta bus ir kokia kalba kalbės, dar neaišku, Anglijai pasitraukus, angliškai kalbančių šalių tarsi nebeliko, bet vis tiek lietuvaičiai tik angliškai mokosi ir angliškai dainuoja.

Valstijose angliškai (amerikoniškai) kalbama, tarsi gerai būtų, bet bėda, kad ten irgi valdžioje dešinysis sėdi. Prezidentas Trampas jau tapo didžiausiu Lietuvos priešu. Įsijunkite nacionalinį transliuotoją ir pasiklausykite socialinių tinklų apžvalgos. 

Šiaip apie tokias laidas dabar sakoma – žemiau „plintuso“. Matot, „grindjuostė“ neskamba. Ir apskritai lietuvaičiai be rusų kalbos apsieiti negali, kai tik nusikeikti reikia ar šiaip ką „vaizdingiau“ pasakyti – arba išsiverčia pažodžiui, arba ir be vertimo apsieina, visi nuo senų laikų tuos žodžius supranta.

Taigi, socialinių tinklų apžvalgoje per LRT radiją ir televiziją gali sužinoti, kaip kokia žvaigždė ar šiaip žinomas žmogus apie Trampą atsiliepė. Žvaigždės, kaip jas pateikia LRT ir kitos „purvasklaidos priemonės“, tai paprastai tos, kurios dainuoja (ir aš rusišką žodį pavartosiu) „triusikais“, nes „papais“ – čia jau praeitas etapas. Jų šūkis – niekink kitus, ir išgarsėsi. 

Todėl pasiklausius „apžvalgos“, gali susidaryti įspūdį, kad viskas, ką daro Trampas, yra blogai arba labai blogai. Jis išdrįso pasakyti, kad Amerika visų pirma savimi turi rūpintis, o ne likusiu pasauliu. O čia jau nacionalizmas, čia jau Trampas į vieną gretą su kokiu Orbanu ar Kačinskiu stoja. Jeigu tą dieną nieko nerandama apie Trampą, radijas pasijuokia iš Trampienės – ne tokius batelius apsiavė arba į Afriką nuvažiavo apsivilkusi baltą kostiumėlį, o čia jau rasizmas, nes ten visi juodi, o Trampienė baltai apsirengdama pabrėžė, kad ji balta,,, Idiotizmas, žinoma, bet atitinka politinio korektiškumo dėsnius. 

Socialiniuose tinkluose dar ne tokių dalykų gali rasti, nemenkos komentatorių dalies lygis – žemiau juosmens, bet kai žurnalistės tai ištransliuoja per radiją, supranti, kad ir jų lygis labai panašus. Kaip ir viso radijo, naujai valdžiai vadovaujant, tik dar labiau nusmukusio. Tai dabartinę politiką atspindi: draugauti visų pirma reikia su Europos Sąjunga, o ne su JAV, nes tik Briuselis mus gali suprasti ir apginti.

Kažin, kas, komunistėlių supratimu, pirmas pultų mus ginti, jei ne ginti – tai bent paremti? Vokietija? Ką tik Miunchene (simboliška, būtent čia 1938 metais buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos vadovai nusprendė padalinti tuometinę Čekoslovakiją) Vokietija pademonstravo, kad jai labiau nei visi Europos Sąjungos principai brangesnės yra rusiškos dujos. Reikia Berlynui dujotiekio – bus dujotiekis, visos kitos ES narės pritarė: nieko tokio, pakeisim ankstesnes direktyvas, kad tik draugams vokiečiams gerai būtų, Tad jeigu reikėtų rinktis – dujos ar kažkokia „Pribaltika“, kažin dar ką Berlynas pasirinktų.

Prancūzija? Čia apskritai valdžioje ne valdžia, o kažkoks anekdotas, Nuo lapkričio „protestuotojai“ kiekvieną savaitgalį Paryžiuje plėšia parduotuves, degina automobilius, o Makronas su jais susitvarkyti negali. Kažkoks skystalas, o ne politikas, su tokiais susidėjęs apskritai gero nelauk. Užtat jis labai ryžtingai kovoja prieš nacionalizmą.

Didžioji Britanija bėga iš Europą „vienijančios“ Europos Sąjungos. Italija, dar viena ano Miuncheno dalyvė, irgi savo reikalais užsiėmusi. Kaip bežiūrėtum, belieka Amerika, taip mūsų užsienio politikos formuotojų nemėgstama todėl, kad savimi rūpinasi. Geriau Afrikos vaikais pasirūpintų.

O iš kaimynų artimiausia turėtų būti Lenkija, nors šito nėra. O juk šaunuoliai lenkai, kai Izraelio premjeras Netanjahu apkaltino, kad lenkai žydus šaudė, šie pasakė, kad jie į Izraelį nevažiuos, kol žydai jų neatsiprašys. Tuo tarpu mums Izraelis – brangiausias draugas, ir turbūt todėl lietuviai iki šiol nuolankiai išlieka žydšaudžių tauta. Kolektyvinė atsakomybė. Ir apskritai, net jeigu mano protėvis kanibalas kadaise suvalgė kokio žydo protėvį, beje, irgi kanibalą, tai ar aš dėl to atgailauti turėčiau? 

Tokius jau draugus išsirinkome, o gal ir toks jau mūsų charakteris – mylėti tuos, kurie mus niekina. Ir dar tuos, kurie, šnekėdami apie Europos tautų vienybę, tik savimi rūpinasi.