Gražiai ir oriai, atnešusi ne vieną šilumos rekordą, mus palieka šiųmetė vasara. Šeštadienį su ja tradiciškai atsisveikinta Ignalinoje. Miesto estradoje kelias valandas siautė muzika, liejosi kalbos, buvo gėlių marios, arbatos ežerai, o daugelis žiūrovų, tarsi namuose, sėdėjo už stalų su gėlių vazomis ir paruoštomis uždegti žvakutėmis. Mat taip buvo papuoštos (padengtos) pirmos trys eilės suolų, kad atėję į šventę ignaliniečiai jaustųsi kaip namuose. Sėdintys už šviesių staltiesių (o ir sėdintys kitur) buvo vaišinami arbata, kurios parūpino VSAT Ignalinos rinktinės pasieniečiai.

Kiekvienam įeinančiam vasariškai pasirėdžiusios merginos įdavė gėlių, kuriomis reikėjo papuošti didžiulę, gal 1,5 m ar net platesnę skrybėlę, buvusią prie estrados scenos. Ir visi, tiek vyrai, tiek moterys, kruopščiai atliko jiems pavestą misiją. Tad skrybėlė, simbolizuojanti vasarą, sunkėjo, margėjo nuo daugybės įvairiaspalvių gėlių. Kitoje scenos pusėje veikė skrybėlaičių dekoravimo dirbtuvėlė, kurioje triūsė ir maži, ir dideli. Įpusėjus šventei, skrybėlaičių puošyba pristatyta žiūrovams. Kadangi konkurso nebuvo, tai nugalėjo draugystė.

Po parką visus norinčius pypsėdama vėžino pono Stasio nuo Dūkšto motorizuota brikelė. Nepaprasta, su mediniais arklinio vežimo ratais, bet varoma motoro. Šį technikos stebuklą Stasys sukonstravo savo rankomis (apie tai MI prieš kelerius metus rašė).

Prasidėjus pašnekesiams apie vasarą, už stalo buvo pasodinta Turizmo informacijos centro direktorė Marija Garejeva, viešbučio-restorano „Žuvėdra” savininkas Petras Mačiulis, kiti su turistais vasarą dirbantys specialistai. Vedėjos juos klausinėjo, šie atsakinėjo. Pradžioje galvojau, kad bus nuobodoka, žmonės atėjo linksmintis, o ne kalbų klausyti. Tačiau atvykusių klausinėta apie linksmus dalykus: nuotykius, netikėtus, linksmus nutikimus su turistais, tad visai buvo smagu, o ir užtruko neilgai. Klausydami sužinojome, kad vasarą rajone apsilanko apie 80 000 fiksuotų turistų, kad gausiausiai yra lankomas Ginučių malūnas, o Paliesiaus dvaras tapo jau rajono veidu, apie jį žino visur, kur benuvažiuotum. P. Mačiulis su šypsena prisiminė prancūzų šeimą, kurie savaitei atvyko pažvejoti su pilnu automobiliu žvejybos įrankių. Žvejojo tai viename ežere, tai kitame, bet nieko nepagavo. Tuomet penktą viešnagės dieną „Maximoje” nupirko gyvą karpį ir paleido jį į Paplovinio ežerą. 

„Žuvėdroje” turistai lankėsi iš viso pasaulio: Naujosios Zelandijos, JAV, Japonijos, bemaž visų Europos šalių, bet labiausiai šią vasarą įsiminė du turkai, kurie maistui buvo labai išrankūs ir valgė tik kiaušinius. Šiaip užsienio turistai savo mitybos tradicijų nekeičia, daugiausia valgo jautieną ir žuvį, su naujais skoniais (patiekalais) neeksperimentuoja. Tradicinius lietuviškus patiekalus (cepelinus, šaltibarščius ir kt.) ragauja atsargiai ir ne visi.

Į pašnekesius apie vasarą vis įsiterpdavo bardžių duetas iš Rokiškio: Vilija Radvilė (vokalas, gitara) ir Oksana Sadauskienė (smuikas).

O toliau scena buvo atiduota estrados žvaigždėms. Smagiai valandą dainavo Mino, kitą valandą Donatas Montvydas, o vasaros palydėtuves užbaigė tranki jaunimo diskoteka su DJ. Po Mino programos vasara (visą vakarą puošta didžiulį skrybėlė) buvo išplukdyta į Ilgio vandenis. Taip vasarėlė ir nubangavo ežero vilnimis. Belieka jai pavymui sušukti: „Vėl lauksime sugrįžtant kitąmet!”

Veikė prekyba. Kepsnių, šašlykų, čia pat rūkomų žuvų – į valias, tik pinigais čežink, kurių, deja, ne kiekvienoje kišenėje buvo. Liejosi per kraštus ir Pasvalio alus, kuris yra gana stiprus, tad nuo jo ir „pavėpusių”, pakniopstom kėblinėjančių buvo.

Autoriaus nuotr.