Rajono savivaldybėje organizuotas pasitarimas, kuriame aptarta padėtis mažosiose rajonų ligoninėse, išsakytos mintys dėl būtinybės vienytis, aiškiau išreikšti savo pozicijas ir inicijuoti šių ligoninių statusą ir veiklą reglamentuojančių dokumentų parengimą. Pasitarime dalyvavo Ignalinos, Molėtų, Prienų, Kupiškio, Šilalės, Pakruojo rajonų ligoninių, Panevėžio teritorinės ligonių kasos vadovai, Seimo nariai.

Rajono meras Justas Rasikas teigė, kad būtina nedelsiant surasti idėją mažosioms ligoninėms, nes pastaruoju metu viskas apsiriboja tik kalbomis, daugybe neatsakytų klausimų, savotišku rajonų ligoninių ir savivaldybių ignoravimu. Reikia atsižvelgti į žmonių nuomonę: „Esu kalbėjęs ir su vyresniais, ir su jaunesniais žmonėmis, todėl galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad mūsų gyventojai nori terapijos paslaugų. Susirūpinimas labai didelis. Rajono patrauklumas ypač mažėja jaunoms šeimoms, kurioms svarbu, kur ir kaip bus gydomi jų vaikai…“. Kalbėta apie studijų rėmimo programą, jaunų specialistų pritraukimą, tačiau apgailestauta, kad nieko prisikviesti nepavyks, jei nebus perspektyvų ir galimybės tobulėti.

Ignalinos ligoninės direktorė Drąsuolė Jatulienė sakė, kad pastaruoju metu ligoninių tinklo pertvarkymo klausimas labai aktualus, darbuotojai neužtikrinti nei dėl įstaigos veiklos, nei dėl savo ateities. „Susidaro įspūdis, kad vyksta derybos be teisės derėtis. Rajonų ligoninės spaudžiamos į kampą, pačios sau turi nertis kilpą. Visiškai neatsižvelgiama į gyventojų ir vietos vadovų nuomonę ir lūkesčius…“, – dėstė direktorė. 

Jai pritarė ir Molėtų r. ligoninės vadovas Vaidotas Grigas, akcentavęs diskusijos ir sveikatos strategijos nebuvimą, taip pat dvigubų standartų taikymą didžiosioms ir mažosioms ligoninėms. Molėtų rajono savivaldybė, pasak V. Grigo, šiuo metu dar nėra apsisprendusi, ar išlaikys ligoninės paslaugas jas subsidijuodama, ar ieškos partnerio, prie kurio galės prisijunti ir tapti filialu.  Švietimas, kultūra ir sveikatos apsauga yra pagrindiniai dalykai, lemiantys rajono patrauklumą, o šiuo metu, kaip minėta, rajonai palikti likimo valiai.

Susitikime kalbėjęs Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas Vygandas Sudaris, kaip vieną didžiausių pertvarkos problemų įvardijo pacientų srautų valdymą. Po ligoninių tinklo pertvarkos, didžiųjų miestų ligoninės, jo nuomone, taps dar sunkiau prieinamos rajonų gyventojams, o ir jos pačios vargiai yra pasirengusios priimti tokius srautus pacientų. Kita problema – detalieji reikalavimai sveikatos priežiūros paslaugoms yra vienodi ir II ir III lygio įstaigoms. Tai įgyvendinti nerealu ir ne visada pagrįsta. Trečias dalykas – ligonių kasos už tokias pačias sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas tų pačių gydytojų III lygio ligoninėje, apmoka ženkliai daugiau. Sutvarkius identiškų paslaugų apmokėjimo skirtumo tarp II ir III lygio įstaigų klausimus, Sveikatos  draudimo fonde užtektų lėšų ir rajoninėms ligoninėms.

Rajono mero pavaduotojo Manfredo Žymanto nuomone, reforma nevyksta, nes dar nebuvo rimtų reformatorių, o ministerijos siūlomas ligoninių jungimas Ignalinai būtų pražūtingas, nes didesnė įstaiga pasiimtų visą srautą ligonių, palikdama tik slaugos paslaugas. „Jungimasis galimas tik tuo atveju, jei mums padėtų, o ne mus suvalgytų“. 

Diskusijoje dalyvavo ir savo įstaigų situaciją aptarė Prienų ir Kupiškio rajonų ligoninių vadovės Jūratė Milaknienė ir Roma Ramanauskienė. Jų nuomone, mažųjų ligoninių problemos yra panašios. Trūksta aiškumo, nuolat tenka sukti galvą dėl specialistų trūkumo, kai kurie reikalavimai mažoms ligoninėms yra nepakeliami arba pertekliniai, neįsisavinami slaugai skirti pinigai, kai kitų paslaugų kvotos viršijamos ir t. t.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas kvietė pripažinti realybę ir sakė, kad rajonų ligonines į kampą stumia ne ministerija, o demografinė padėtis, tą rodo statistiniai duomenys ir jų negalima ignoruoti. Direktorius patikino, kad artimiausiu metu tikrai niekas neuždarinės ligoninių, tačiau ir jos pačios, atsižvelgę į pacientų poreikius, turėtų siūlyti veiklos modelius.

Seimo narys Julius Sabatauskas priminė, kad kažkada, sveikatos apsaugos ministro Jurro Požėlos iniciatyva,  buvo rengiami mažos rajono ligoninės statusą atitinkantys kriterijai. Juose numatyta, kad mažoje rajono ligoninėje turėtų būti vidaus ligų skyrius, slaugos ir vaikų ligų skyriai, reanimacijos ir ambulatorinės paslaugos. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Raimundas Martinėlis žadėjo kelti šį klausimą komitete ir iš sveikatos apsaugos ministerijos reikalauti aiškaus plano ir strategijos.

Rezoliuciją dėl ligoninės veiklos ir ateities perspektyvų yra parengusi ir Prienų ligoninė. Kaip sakė J. Milaknienė, Prienų savivaldybės vadovai vienareikšmiškai pasisako tik už ligoninės, kaip atskiros įstaigos išsaugojimą. Tai minčiai labai pritarė ir Ignalinos meras. Jis teigė, kad mažųjų ligoninių statusas turi būti įtvirtintas įstatyminiu lygmeniu. „Laukti negalime, bendromis pastangomis turime judėti į priekį. Tikiuosi, kad mums pagelbės ir čia dalyvaujantys, ir kiti Seimo nariai, kurie rūpinsis savo ateities karjera ir vadovausis sveiku protu…“, – kalbėjo meras. Pasitarime nuspręsta visų bendru sutarimu parengti bendrą dokumentą dėl mažųjų ligoninių statuso. Jis bus teikiamas Seimui, Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai. 

Autorės nuotr.