Skip to content

Karantinas atima aplodismentų džiaugsmą

Jolanta NARBUTAITIENĖ (Teatro IKI ir vaikų teatro studijos vadovė)

Kai tave apvagia, skambini pagalbos telefonu, kvieti policiją… O tada nusikaltėlis ieškomas, teisiamas ir nubaudžiamas… Šiais metais mus visus – tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio žmones – apvogė net du kartus: pirmą kartą – pavasarį, antrą – rudenį. Kiekvienas galėtume sudaryti ilgą sąrašą, ko netekome, kaip buvome nuskriausti, ko niekada nebeatgausime. Tik kur nešti praradimų sąrašą, kam pateikti šį kaltinimą, kai viso to kaltininkas yra nepakaltinamasis KARANTINAS?

Tokį sąrašą galėtų sudaryti ir Ignalinos gimnazijos  teatras IKI bei vaikų teatro studija. Pirmą vietą šiame sąraše užimtų GYVO BENDRAVIMO PRARADIMAS, nes teatras – tai visų pirma apsikeitimas jausmais, pasidalinimas energija, akių kontaktas ir širdies bei rankų šilumos pajautimas. Teatras – tai vyksmas  ČIA ir DABAR. Ir to neperteiksi jokios technikos pagalba…

Vagišius KARANTINAS taip pat nukniaukė ir pavasarį turėjusio vykti projekto TEATRO GENAS džiaugsmą, kurio veiklos – Lietuvos profesionalių teatrų spektakliai ir kūrybinės dirbtuvės vaikams ir jaunimui – buvo skirtos Ignalinos ir Molėtų rajonų moksleiviams. Deja, dėl mokyklose įsigaliojusių bendravimo apribojimų, rudenį šia galimybe tegalėjo pasinaudoti tik nedidelė dalis Ignalinos ir Molėtų  mokinių

Dar bedugnėse KARANTINO kišenėse paskendo tradicinės teatro IKI išvykos į  vaikų ir jaunimo teatrų festivalius ir smagūs susitikimai su draugais ir žiūrovais Plungėje, Kretingoje, Šiauliuose, Ukmergėje… Ten pat pradingo ir paskutinis teatro IKI spektaklis „Faustas“, kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrę abiturientai taip ir neturėjo progos susirinkti daugybės žiūrovų aplodismentų…

Džiaugiamės, jog vasarą, nors trumpam pasprukę iš Karantino glėbio, pasidžiaugėme meno terapijos ir kūrybinių improvizacijų festivalio – stovyklos TROŠKIMAI Troškūnuose (Anykščių r.) suteiktomis dovanomis – spektakliais, puikiomis kūrybinėmis laboratorijomis su profesionaliais aktoriais ir režisieriais, puikiais Lietuvos muzikos žvaigždžių koncertais. Bet svarbiausia – nepakartojamu laiku su draugais iš įvairių Lietuvos jaunimo teatrų. 

Rudenį, sugrįžę į klases ir vis jausdami už nugaros grėsmingai didėjantį KARANTINO šešėlį, karštligiškai puolėme statyti gegužės pabaigoje ir birželį pradėtą spektaklį MUSĖ. Ir štai jau gresiant ne tik KARANTINUI, bet ir kultūros centro didžiosios salės REMONTUI, ant pradėto plėšti scenos planšeto spektaklis dar išvydo rampos šviesą. Jį pamatė artimiausi teatro draugai – tėveliai, mokytojai ir bičiuliai. Po premjeros, kitą rytą išvykę į Jurbarke vykusį teatrų festivalį, sugrįžę scenos grindų jau neberadome, tad Ignalinos žiūrovai naują teatro IKI spektaklį MUSĖ, pagal D. Čepauskaitės dramą, dabar galės pamatyti tik… kažkada.

Bet pati didžiausia skriauda padaryta ne tik teatrui IKI, bet ir visiems Ignalinos vaikams ir jaunimui. Ketvirtį amžiaus – 25-erius metus – kiekvieną rudenį Ignalinoje skambėjusi ir kasmetinio vaikų ir jaunimo teatrų festivalio pradžią skelbusi BILDUČIŲ dainelė šiemet taip ir nenuskambėjo, užgožta šaižaus KARANTINO kosulio. Lapkričio pabaigoje turėjusią įvykti „Kaimynų teatrų šventę“ taip pat pasiglemžė kibūs Karantino pirštai. Tradiciniai vaikų, jaunimo ir suaugusių visos Lietuvos teatrų susibūrimai Ignalinoje ir pasidalijimas naujausiais spektakliais buvo pavogtas…

Bet, anot F. Nyčės, „tai, kas neužmuša, padaro mus stipresniais“, tad mes, nors ir  apvogti, atkursime viską iš naujo! Didžiausiam Tavo, Karantine, apmaudui, mes ir toliau bendrausime online ir tikrai sulauksime to stebuklingo ČIA ir DABAR! Kai pavasariop Tu, Karantine, pavargsi ir persisotinsi viskuo, ko prisiplėšei, mes tikrai pradžiuginsime vaikus ir jaunimą BILDUČIAIS, o suaugusiems padovanosime susitikimą su Kaimynų teatrais!

Paslapčia, pasislėpę nuo Tavo godžių akių, mes jau planuojame išvykas pas teatrus draugus ir Tau tikrai nepavyks mūsų sustabdyti!

O dabar, kol Tu piktdžiugiškai slepi mūsų nuoširdžias šypsenas po kaukėmis, kol džiaugiesi įkalinęs mus namuose, mes tyliai šypsodamiesi iš ekranų vis tiek gyvename teatru.  

Štai jau šią savaitę, lapkričio 13 d., 15 ir 18 val., nuotoliniu būdu bus parodytas paskutinis projekto TEATRO GENAS spektaklis FREELANCERIAI (Alytaus miesto teatras), režisuotas buvusios ignalinietės Agnės Dilytės. Šį spektaklį Ignalinos ir Molėtų moksleiviai, tiek visi norintys nemokamai galės pamatyti Ignalinos rajono kultūros centro internetinėje svetainėje adresu https://www.irkc.lt/projektai/teatro-genas/

Lapkričio 17 d. Ignalinos gimnazijos teatras IKI ir Molėtų kultūros centro teatro studija „Remarka“ dalyvaus nuotoliniame susitikime su spektaklio kūrybine grupe – Alytaus miesto teatro aktoriais ir režisiere.

Taip pat mūsų laukia įdomios projekto „Dideli maži ekranai“ veiklos,  kurias rengia VŠĮ „Meno avilys“. Šis projektas taip pat vyksta nuotoliniu būdu ir mes turėsime galimybę prisiliesti prie kino, dokumentikos, reklamos ir kitų medijų kūrimo paslapčių bei patys pabūti kūrėjų kailyje. 

Kad ir kiek mums begrasintumei, Karantine, teatras IKI ruošia Teatro sparnus naujam skrydžiui ir taria: IKI spektaklių, IKI susitikimų, IKI premjerų, kitokių nutikimų! IKI draugystės, Ir IKI saulės, IKI draugų visam margam  pasauly!

Ikiečių nuomonės

Matas (11 kl.): Tik spėjome pasidžiaugti, kad po truputį išsivaduojame iš visų karantininių suvaržymų, tik pasistatėme naują spektaklį ir štai vėl įpuolėme į tą pačią balą antrąkart… Mums, daugiau ar mažiau kūrybiškiems žmonėms, paragavusiems teatro, sunku sėdėti užsidarius namuose, nesusitikti su teatro draugais, skaudu, kad nebeįvyks planuoti spektaklio parodymai ir teatrų festivaliai… Tačiau, kiekvienas etapas turi pradžią ir pabaigą, tad tereikia būti kantriems ir kažkada užsikrėtimo atvejų kreivės pradės slysti žemyn, išsities ties nuliu ir visi vėl galėsime bendrauti, kurti, džiaugtis – gyventi!

Viltė (12 kl.): Manau visi labai laukėm tos dienos kai pasibaigė pirmasis karantinas, taip džiaugėmės sugrįžę, pastatėm spektaklį, didžiavomės jį rodydami! Laukėm visų teatrų festivalių, bet ypač nekantravom dėl KASMETINIO festivalio BILDUČIAI. Tad sužinoję, kad IR VĖL ATĖJO DEDULĖ KARANTINAS tikrai neapsidžiaugėm. Sugriuvo ne tik visi teatro planai, bet ir sudužo širdelė sužinojus, jog nebus Bildučių. Įsivaizduokite, KASMETINIO festivalio NEBUS! Tai laukiamiausias mano savaitgalis metuose ir šį rudenį jis neįvyks. NA KODĖL IR VĖL ŠITAS KARANTINAS?.. Susirinkę į repeticijas visi kartu drebinom Kultūros centro sceną savo juoku, o dabar belieka tik susijungti internetu ir šypsotis vienas kitam per mažą kompiuterio langelį…

Abigailė (7 kl.). Ir vėl karantinas… Saulė šviečia lauke, krenta lapai, o mes sėdim namie ir grožimės pro langą mūsų ypatinga gamta. Su nostalgija prisimenu teatro kelionę į Jurbarką, kur parodėme naują teatro IKI spektaklį ,,Musė“, prisimenu mūsų ilgas ir sunkias repeticijas,  į kurias įdėjom daug pastangų ir laiko. Tikriausiai labiausiai pasiilgsiu bendravimo, nes tiesiog malonu išgirsti kaip kam sekasi? Kas atsitiko? Kaip jaučiasi? Ir tiesiog pasiilgsiu to kolektyvinio šiltumo…

Rokas (7 kl.): Man karantinas yra kaip laisvės atėmimas, visur turi eiti su kaukėm, negali susitikti su draugais. Jaučiuosi labai blogai, nes visą laiką kamuoja nerimas. Bet mane labai džiugina, kad galiu pabūti su šeima ir išsipasakoti šeimos nariams. Nereikia keltis septintą ryto! Netekau labai daug pomėgių: sporto, teatro, keramikos ir t. t. Ir vėl mes įkalinti kaip paukščiai savo drevėse, kurie negali išskristi paskraidyti.

Laura (12 kl.) Ir vėl karantinas.. 

Aš kaip teatro IKI narė tikėjausi, kad pirmasis karantinas praeis ir viskas grįš į senas vėžes, tačiau viskas labai greit pasikeitė. Pamenu, kai kiekvieną mūsų teatro repeticiją aptarinėdavome visi savo dienos nuotykius, pasaulio naujienas, diskutuodavome įvairiausiomis temomis, vaidindavome, improvizuodavome, galėjom vieni kitus apkabinti, džiaugtis buvimu scenoje, vaidinimu, sunkiu darbu, bet puikiu vaisiumi, būdavo smagu matyti ir pajausti kiekvieno žmogaus šypseną, nuotaiką, nors dirbam sunkiai, tačiau esam be proto laimingi turėdami teatrą kaip savo antrą šeimą. Manau to labiausiai ir pasiilgstu, žinoma mes visą tai darom ir nuotoliniu būdu, bet galiu teigti, jog kiekvienas pritartų, realybėje viskas daug geriau. Labiausiai gaila to, kad šį rudenį nebus mūsų, ignaliniečių, tokio mylimo ir laukiamo teatrų festivalio „Bildučiai“, negirdėsime šiais metais bildučių dainelės. Nešoksime šokio. Nesusitiksime su teatro draugais iš visos Lietuvos. Nepamatysime daugybės nuostabių spektaklių. Teatras nuotoliniu būdu yra sunkus. Bet mes teatras IKI ištversim viską.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here