Skip to content

Klimato kaitos UABai

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Pakalbėti apie klimato atšilimą dabar pats laikas. Ne todėl, kad šalta, o todėl, kad šiomis dienomis apie tai niekas nekalbės. Kai už lango termometro stulpelis link 25 laipsnių šalčio leidžiasi, kažkaip negražu būtų, ar ne?

Net nemėginsiu ginčytis, kad klimatas šyla. Tik štai kokia plonybė: jeigu tik kas nors nepritaria tiems, kurie bando kritikuoti kovotojus su klimato kaita, tuoj jie apkaltinami, neva jie neigia, kad orai šiltėja. Neneigia, tik klausia: o ar tai pirmas kartas?

Paskaitykite „žalius“ straipsnius, ir pamatysite, kaip ten aiškinama, kad dabar orai Žemėje atšilo labiau per visą stebėjimų istoriją. Skamba baisiai. Bet, pirma, čia praleistas žodis „meteorologinių“, antra, tokie stebėjimai prasidėjo vos prieš gerą šimtmetį, o tai Žemės istorijoje – tik akimirka, trečia, mokslininkai neblogai žino, kur kokios temperatūros buvo bent jau per pastaruosius du tūkstančius metų, tačiau „kovotojai“ apie tai apskritai nekalba.

Kas nori, gali apie tai susirasti mokslinių straipsnių, o aš tik priminsiu, kad maždaug nuo 850 metų prasidėjęs viduramžių šiltasis periodas truko tris šimtmečius. Temperatūrų tada niekas nematavo, užtat žinoma, kad tuo metu Rytų Prūsijoje, Pomeranijoje ir net Škotijos pietuose klestėjo vynuogės, Norvegijoje iki Poliarinio rato buvo auginami kviečiai, vikingai apgyvendino Islandiją ir Grenlandiją.

Ko gero, kaip tik tada po Sibiro pelkes vaikštinėjo dabar amžino įšalo sluoksnyje randami mamutai. Ne toks jau amžinas tas amžinasis įšalas.   

Beje, minėtos vikingų gyvenvietės buvo apleistos XV amžiuje, vadinamojo mažojo ledynmečio, kuris truko apie 700 metų, nuo 1150 iki 1850 m., laikotarpiu.

Įdomu tai, kad Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija dar apie 1990 metus pripažino viduramžių šiltąjį laikotarpį, tačiau jau po dešimtmečio pradėjo menkinti jį, girdi, tada ne taip jau šilta buvo, ir nėra ko ano atšilimo lyginti su šituo, kuris pražudys žmoniją,

Kai ekspertų nuomonės taip keičiasi, kartais priežasties reikia ieškoti ne moksle, o piniguose. Reikia žiūrėti, kam naudingos kalbos apie šylantį klimatą ir būtiną kovą su gamta. Gal daiktais persisotinusiai visuomenei, tiksliau, tų daiktų gamintojams?

Iš tikrųjų, ekologiškai pagaminti daiktai yra brangesni. Elektromobiliai, neteršiantys gamtos, kainuoja bent dvigubai brangiau, negu tokios pat klasės benzininiai ar, tegul mus apsaugo visokios žemynos su perkūnais, dyzeliniai. O kaip kitaip įtikinsi žmones pirkti brangesnius daiktus, jei ne įtikinėjimais, kad tik tokiu būdu jie gali išsaugoti planetą savo anūkams.

Aišku, dalį pelno, gauto parduodant tokius ekologiškus daiktus, reikia skirti kovotojams su klimato kaita, kitaip tariant, finansuoti juos. Štai Vokietijos federalinės Meklenburgo-Pomeranijos žemės vyriausybė įkūrė „Klimato ir aplinkosaugos fondą“, kuriam skyrė 200 tūkstančių eurų. Šis fondas, be kita ko, kovos, kad būtų atsisakyta branduolinės energijos ir akmens anglimi kūrenamų elektrinių iškastinio kuro ir pereita prie dujų. Tik nelabai skelbiama, kad „Gazprom“, kurio dujotiekis eis per šią federalinę žemę, „aplinkosaugos“ fondui padovanojo 20 milijonų eurų. Na, argi neapsimoka kovoti su klimato kaita?

Nelabai kalbama ir apie tai, kiek užteršiama aplinka, gaminant tuos pačius ekologiškus elektromobilius ar elektrą tiems automobiliams gaminančias saulės ar vėjo elektrines. Beje, patyliukais jau sukama galvas, kaip utilizuoti vėjo elektrinių mentes? Kol kas jos keliauja į sąvartynus…

Nelabai kalbama ir apie tai, kad „žalieji“, tai kairioji partija, kartais dar vadinami pažaliavusiais komunistais, kurių viršus žalias, o vidus – raudonas, nelabai reiškiasi tokiose šalyse, kaip Rusija, jau nekalbant apie buvusias Vidurinės Azijos Respublikas. O juk ten, atrodytų, toks platus kovos laukas. Bet ne, visokie „grinpysai“ protestuoja civilizuotose šalyse.

Nors ir pašaldė gamta mus visą savaitėlę, vis tiek nepaneigsi, kad klimatas šyla. Tačiau kodėl šyla – pavyktų paaiškinti tik žvilgtelėjus į praeitį: ar buvo jau taip, kodėl buvo ir kiek tai priklauso nuo žmogaus ir kiek nuo pačios gamtos. Bet ne, nenorima to daryti. Vargu pavyktų paaiškinti Viduramžių šiltąjį laikotarpį žmogaus veikla. Ne, tokie mokslininkai nepadarys biznio – negaus dosnaus pasaulinių oligarchų finansavimo

Tiesa, yra dar nepažaliavusiu mokslininkų, kurie sako, kad viskas priklauso nuo Saulės. Kad kaip tik dabar prasideda Saulės aktyvumo laikotarpis, kuris truks… Vadinamasis tūkstantmečio saulės aktyvumo ciklas trunka 2300 metų. Tad ir „žalių“, ir „raudonų“ UABai gali ramiai daryti savo biznį: niekas iš dabar gyvenančių nepasakys, kad jie klydo. 

GETTYIMAGES nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here