Skip to content

Maltos ordino pagalbos tarnybos 30-metis Lietuvoje: nuo vienuolių riterių iki tūkstantinės savanorių bendruomenės

MI informacija

Maltos ordino pagalbos tarnyba (maltiečiai) šiemet švenčia veiklos 30-metį. Ši sukaktis – puiki proga geriau susipažinti su maltiečiais, jų veikla, sužinoti, kada ir kaip ji prasidėjo. Lietuvos maltiečiai yra dalis vienos seniausių labdaros organizacijų pasaulyje – Maltos ordino, teikiančio pagalbą vargstantiems net 120 šalių. Veiklos jubiliejų švenčianti organizacija Lietuvoje vienija apie 1500 savanorių 43 šalies vietovėse – pagalba teikiama seneliams, stokojančiose šeimose augantiems vaikams, neįgaliesiems, sunkumus išgyvenantiems asmenims, pabėgėliams. 

Iškalbingi skaičiai

Maltiečių organizacija Lietuvoje buvo įkurta 1991 m. spalį vyskupų Juozo Tunaičio, Jono Borutos, kunigo Vaclovo Aliulio bei kt. siekiant Lietuvoje turėti katalikišką labdaros organizaciją, kuri savo veikloje vadovautųsi Maltos ordino vertybėmis ir teiktų pagalbą visų rasių, tikėjimų ir tautų žmonėms. 

Dabar, praėjus 30 Lietuvos maltiečių veiklos metų, organizacija jau gali pasigirti iškalbinga statistika: 1500 savanorių, iš jų apie 500 jaunųjų maltiečių, kas prilygsta 30 pilnų keleivinių autobusų, kurių 1/3 keleivių jaunimas; maltiečiai maitina ir globoja 2600 senolių – jie galėtų užpildyti beveik 7 futbolo aikštes; per metus išdalinama apie 150 000 porcijų maisto, kurio po porciją užtektų kiekvienam Klaipėdos gyventojui; yra įsteigę 16 vaikų dienos centrų, o per visą Lietuvą remia 1227 vaikus – tiek moksleivių mokosi 3 vidutinėse Lietuvos mokyklose; pavėžėdami neįgaliuosius ir ligonius nukeliavo 137 572 km – 98 kartus apvažiuota aplink Lietuvą; o piligriminių kelionių su neįgaliaisiais į Lurdą ir į Šiluvą metu nukeliauta 37 200 km, kas prilygsta kelionei aplink pasaulį. 

Svarbiausia – palaikymas

Nors organizacijos pagrindinė jėga išlieka savanoriai, didelį vaidmenį jos plėtrai ir patikimumui visuomenėje padarė mecenatai ir garbės nariai, jų parama ir palaikymas visais laikas buvo svarbus maltiečių veiklos pamatas. 

„Maltiečių veikla – gražiausia skleidžiama žmogiškumo išraiška. Iš tiesų žvelgiant retrospektyviai  maltiečių pagalba vargstantiems padėjo saugoti ir puoselėti žmogiškumą skirtingomis epochomis, siaučiant karams ir taikos laikotarpiais, kovojant už nepriklausomybę bei žengiant pirmuosius žingsnius į laisvę“, – teigia Maltos ordino pagalbos tarnybos garbės narys ir senolių paramos akcijos „Maltiečių sriuba“ globėjas Prezidentas Valdas Adamkus.

Šiandien maltiečiai didžiuojasi savanorių gausa, žmonių pasitikėjimu, globojamų žmonių padėkomis, bet istoriškai turtingos ištakos įpareigoja organizaciją atskleisti, iš kur tai, kaip per šimtmečius formavosi pagalbos žmogui vertybinis pagrindas, kokius laikus siekia lietuvių mecenatystės ištakos. Tai bene svarbiausi elementai, padėję maltiečiams išlaikyti laiko, skirtingų kultūrų ir istorinių įvykių egzaminus. 

Turtinga istorija

Maltos ordino ištakos siekia XI a. vidurį, kai krikščionys gavo leidimą Jeruzalėje statyti bažnyčią, konventą ir ligoninę, kuri rūpintųsi šalyje keliaujančiais piligrimais. Tuo metu susikūrė ir Šv. Jono bendruomenė, tapusi pirmuoju maltietiškos veiklos branduoliu. Dėl XI amžiuje siautusių karų Maltos ordinas ne tik globojo piligrimus, bet atliko ir karines funkcijas, tad vienuolių gretas papildė riteriai. Tarp jų ir Maltos ordino narių būta Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje žymių Radvilų, Pacų, Ostrogiškių, Sanguškų dinastijos atstovų – tai šių didikų šeimose galime matyti pirmuosius Lietuvos maltiečius.  

Vėliau sekė okupacija, sovietmetis. Maltos ordino žvilgsniai į apie nepriklausomybę prakalbusią Lietuvą buvo nukreipti tik 1989 metais. Pirmieji ordino atstovų vokiečių vizitai buvo neoficialūs, žvalgybiniai – jų metu siekta įvertinti, kokios socialinės ir medicininės pagalbos gali prireikti Lietuvai siekiant nepriklausomybės ir pirmaisiais jos metais. Didžiosios labdaros siuntos pradeda į šalį keliauti po sausio įvykių – daugumai šalies ligoninių trūksta medicinos įrangos, paprasčiausių lovų, vaistų. Jau 1991 m. sausio 17 d. Lietuvą pasiekia didžiulė medicininės aparatūros, medikamentų bei drabužių siunta. Nors šalis dar okupuota tankų, maltiečiai iš Vokietijos lanko Sausio 13-osios nukentėjusiuosius ligoninėje ir rūpinasi pagalba jiems – keletas sunkių ligonių maltiečiams tarpininkaujant išvežami gydyti į užsienį.

Po šių įvykių mūsų šalyje įsteigiamas maltiečių biuras, kurio tikslas koordinuoti Vokietijos maltiečių ryšius su Lietuvos vyriausybe, ministerijomis, vyskupais bei rūpintis atstovybės steigimu Lietuvoje. 1991 m. spalį oficialiai įregistruota maltiečių organizacija Lietuvoje. 

Per pirmuosius veiklos metus Lietuvos maltiečiai įsteigė 2 socialines valgyklas, senelių namus Vilkaviškyje, aktyviai rūpinosi parama ligoninėms, senelių ir vaikų namams, mokykloms. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!