Sunku įsivaizduoti lietuviško kaimo sodybą plikoje vietoje, be želdinių. Bet pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad dažnai išpjaunami „garbaus“ amžiaus medžiai. Ir tai daroma dėl įvairių priežasčių. Mažiausiai tikėtina, kad dėl malkų. Reikia manyti, kad daugiausia dėl dviejų priežasčių: bijant, kad virsdami medžiai gali stipriai pakenkti pastatams, o žaibai esą gali trenkti į medžius, ypač storus ir aukštus. Beje, jei neklystu, bulgarų mokslininkai buvo nustatę, kad perkūnas, tiksliau žaibai, tarp visų medžių rūšių labiausiai „taikosi“ į ąžuolus (50 proc. visų atvejų). 

Nereikėtų leisti, kad arti pastatų augtų beržai, pušys, eglės, blindės, stambios ievos, alksniai. Manau, kad labai tvirtai į žemę „įsikibę“ laikosi klevai. Daug ką erzina, kad klevai rudenį „padovanoja“ daug lapų, bet jie juk gerai tinka kompostavimui. Arti gyvenamojo pastato nepatarčiau auginti lazdynų. Ne dėl to, kad jie griūtų ant pastatų (jie labai tvirtai laikosi), bet jų lapai atskirais metais krinta ilgiau nei du mėnesius. Visai kitaip elgiasi riešutmedžiai, kurie po šalnų per keletą dienų numeta visus lapus, bet kompostuoti jų nepatariama. 

Kadaise buvo mada prie sodybų ar miestų teritorijose sodinti tuopas. Visi vyresni Ignalinos gyventojai prisimena, kad mieste buvo labai daug didelių storų tuopų (topolių). Sovietmečiu visoje sąjungoje vyko tuopų sodinimo vajus. Jie pavasarį, ypač po lietaus, skleisdavo gana malonų kvapą, bet turėjo vieną didelę „ydą“ – moteriški individai skleidė pūkus. Jie per visus įmanomus plyšius veržėsi į balkonus, patalpas, miesto atviras erdves užklodavo baltu patalu. Beje, tuopų yra daug rūšių, neretai jos vadinamos ir jovarais.

Medžiai labai nukenčia per šlapdribas nuo sniego. Nuo jo svorio nulinkę beržai kartais suformuoja natūralias arkas su vertikaliai augančiomis šakomis. 

Ką daryti, kad sodyboje prie pastatų augantys medžiai griūdami nesulaužytų statinių? Vengti sodinti tas rūšis, kurios linkusios lūžti (itin blindžių) ar paprasčiausiai genėti viršūnes, paliekant kamienus ne aukščiau arti esamo statinio. 

Skaitytojams priminsiu, kad kaimo privačiose teritorijose sodybų savininkams medžių, kurių skersmuo didesnis nei 30 cm, savavališkai kirsti negalima, o miesto privačioje teritorijoje – storesnių nei 20 cm. Dėl kirtimų reikia kreiptis į savivaldybės specialistus. Už neteisėtai nukirstą medį gali Jums skirti baudą iki 300 eurų.

žinoti.lt nuotr.