Jau penkiolika metų „Paukščių kaimo“ šeimininkai Laima ir Rimantas Rakauskai veda edukacines programas, skirtas vaikams ir suaugusiems. Cijonuose gyvenanti Laimės paukštė kantriai pildo mažųjų lankytojų svajones, atverdama savo išmintį ir dovanodama stebuklingus patyrimus. Paukščių įvairovės pažinimas, galimybė išmokti rašyti žąsies plunksna, išmėginti šaudymą iš lanko ir vaišinimasis ant laužo ugnies iškepta kiaušiniene – sodybos svečiams dovanoja nepamirštamas ir smagias viešnagės akimirkas. 

Naujas pavasaris beldžiasi į „Paukščių kaimą“, kurio atėjimas sodybos šeimininkei skelbia naujų darbų, aktyvios veiklos laikotarpio pradžią. Pasak Laimos Rakauskienės, baigiasi knygų skaitymo ir kelionių metas, grįžta šurmulys, kūryba. Įpratusi keltis su saule, Laima nebijo jokių darbų. Kūrybingose rankose ir kiaušinių lukštai, ir agroplėvelė tampa meno dirbiniais.    

„Viską, ką darai iš širdies, darai ne sau, o artimui, kurio asmenyje regiu visus mūsų sodybos lankytojus. Kiek įspūdžių patiria miesto vaikas, patekęs į kaimo aplinką. Daugumą vilioja paprasčiausia bala, į kurią brenda paskui žąsis, net nesusimąstydami, kad ten vanduo ir šlapia. Tokiais atvejais tenka gelbėti „išsimaudžiusius“ ir dovanoti dukros kelnes. Lietuva maža, didmiesčių nedaug, bet vaikai nutolę nuo gamtos pažinimo. Mūsų sodyboje jie atranda ir pažįsta naujai gyvūnus, kitokią aplinką ir naminio maisto skonį. Nuolatinis bendravimas su mažaisiais svečiais, jų tėveliais – tikra laimė, nuostabus laikas, dovanojantis būties pilnatvę man pačiai“ – pasakoja sodybos šeimininkė.

Meilė visam supančiam pasauliui Laima nešasi širdyje nuo mažų dienų. Gyvenimo bėgsmas neištrynė romantikos ilgesio žvaigždėtuose vakaruose, naujos dienos džiugesio su palaimingais garsais. Rytais, nešina kavos puodeliu, pereina visą savo gyvūnijos karalystę – sveikinasi su nuostabiausiu pasaulyje asiliuku Zoro, kumelaite Žibute, alpakomis, stručiais, stebuklingais povais, fazanais, santūria pelėdų pora, visu pulku įvairiausių vištų, žąsų, ančių, triušelių, avinukų… Pradėję ūkį nuo keleto vištų su gaidžiu, dabar abu šeimininkai džiaugiasi kūrybos ir triūso rezultatais.

„Močiutė Konstancija paliko man savo namus, 150 metų trobą, kurioje dabar veikia „Bobutės namelis“. Čia vedami įvairūs edukaciniai užsiėmimai darželinukų grupėms, moksleiviams ir suaugusiems. Šiųmetė Velykų programa jau užpildyta užsakymais. Po karantinų ir veiklos ribojimo periodo džiugu, kad vėl verda gyvenimo šurmulys.“ – sako Laima, kurios inkubatoriuje jau sudėlioti vištų kiaušiniai. Kokios Šv. Velykos be naujos gyvybės?..

Apie „Paukščių kaimo“ gyventojus šeimininkė gali pasakoti valandų valandas, nes ne kiekvienam duotas talentas ir užsispyrimas svajonių materializavimui. Ne kiekvienam duota meilės jėga tokiai kūrybai, kuria džiuginami šios sodybos lankytojai. 

Sakoma, kad laimę vejantis, kartais žmogui reikia sustoti ir būti laimingu. Tikėkime, jog seniai šią išmintį perprato „Paukščių kaimo“ šeimininkai. 

Autorės nuotr.