Skip to content

Sugrąžinkime vaikams gamtos pažinimą ir gebėjimus jausti save

Kiekviena jaunesnė karta vis labiau tolsta nuo esminio žmogaus gyvenimo stuburo – jungties su natūralia gamta. Patogumo technologijos žaloja psichinę ir fizinę žmogaus sveikatą, iškreipia emocijas, blokuoja realios aplinkos suvokimą. Artėjančios moksleivių atostogos, vasara, daugelį vilioja laisve, kelionių galimybėmis ir naujomios patirtimis. Tėveliai ieško savo vaikams užimtumo, kuriame kuo mažiau liktų kompiuterių ar išmaniųjų telefonų, o atžalos pagaliau atvertų langą į gamtą. 

Utenos regione yra stovyklų, kuriose sudaromos visos sąlygos geriau pažinti ir tobulinti save patį iki geriausio įmanomo varianto. Apie tokias stovyklas, prieš eilę metų, negalėjome net svajoti, bet dabar jos stovyklautojams atveria vartus į gilesnį ir visapusišką aplinkos suvokimą.

Gegužės 20–22 d. grupelė Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos moksleivių dalyvavo patirtinėje edukacinėje sąmoningumo ugdymo stovykloje WHATANSU, vykusioje patyrimų namuose „Auksinė giria“, Molėtų r., Asvejos regioniniame parke.

Moksleivių įspūdžiai pralenkė lūkesčius. Profesionalios pedagogų komandos darbas sugebėjo palikti ryškius pėdsakus, gilius pajautimius stovyklautojams. I b kl. gimnazistė Miglė K. dalinasi parsivežtais įspūdžiais iš patirtinės 3 dienų stovyklos Molėtų rajone. „Iš įvairių Utenos regiono mokyklų susirinkome „Auksinėje girioje“ į finalinį projekto „Vienas lauke – ne karys“ sąskrydį. Daugiau nei 200 paauglių… Tai – gamtos stovykla, todėl, prie vartų visi palikome savo išmaniuosius ir pasinėrėme į kitokį užimtumą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad didelis iššūkis palikti nuotolinio bendravimo priemones, bet telefonų beveik nepasigedome, o stovykloje gyvenome 3 paras, tiksliau, mes, paaugliai kūrėme naują visuomenę, kurioje, įvairiomis žaidimų formomis mokėmės klausyti, tylėti, pasitikėti esančiu šalia. Stovykloje buvo 5 karalystės, kuriose burtų keliu rinkomės savo roles – karaliai, tarnai, žyniai, kariai. Už kiekvieną nereikalingą ištartą žodį galėjai gauti baudą – papildomą 1000 žingsnių. Įdomios patirtys neregio vaidmenyje, kuomet aklinai užrišamos akys ir teko pasitikėti tik klausa, jutimais ir vedliu.

Visą laiką maloniai stebino stovyklos vadovų gebėjimas betarpiškai bendrauti su mumis, nuolatos „laikyti“ visus įdomioje ir dar nepatirtoje daugeliui veikloje. Stovykloje mezgėsi draugystės, plačiai skambėjo juokas, klestėjo kūrybiškumas. Neapsieita ir be visų whatansietiškų veiklų, kurios visad paskatina drąsą išeiti iš komforto zonos, suvokti, ką reiškia būti komandos dalimi, stiprinti santykį su savimi ir kitais per atvirumą.

Visas 3 paras maitinomės vegetarišku maistu, kuris savo skanumu prilygo mamos valgiams. Už įsineštą telefoną laukė griežta bausmė – pašalinimas iš stovyklos. Už rūkalų ar energetinių gėrimų naudojimą – bauda 150 Eur. 

Stebuklingą savaitgalį miško apsuptyje vainikavo išsiskyrimo ašaros, begalinis noras vėl susitikti, bei bendraamžių atsiliepimai, kaip šis: „Gavom tiek emocijų, kad ir šiandien jos vis dar veržiasi, kad galėtume pasidalinti su kitais. Jūs padovanojote tiek gerumo, tiek tikro nuoširdumo, tiek stabtelėjimų savyje, tiek atradimų kituose, kad atrodo, kur jau ten dar daugiau. Bet ne! Ir kai paskutinę akimirką sustabdot autobusą ir įsiveržiat su tik iškeptom cinamonu kvepiančiom bandelėm, supranti, kad Jūsų Meilė neišsemiama. Nuoširdžiai visiems visiems Jums ačiū. Ačiū, kad buvote, kad esate. Ir labai noriu, kad dar atsitiktumėte mano gyvenime!“, – sakė Miglė.

P. S. Nuotrauka daryta dronu, nes niekas iš jaunimo negalėjo turėti jokių priemonių fotografuoti. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje