Liepos 1 d. išspausdinus Ignalinos šilumos tinklų skelbimą, kad nuo liepos 11 iki rugpjūčio 13 d. mieste nebus tiekiamas karštas vanduo, tarp gyventojų kilo nepasitenkinimo banga, pirmiausia – kodėl taip ilgai? Esą kokie dar profilaktiniai darbai XXI a. gali trukti ilgiau nei mėnesį? Tokia situacija buvo laukiama, nes tai ne šiaip profilaktiniai darbai, o senų šildymo katilų keitimas naujais. Jie turėjo būti pakeisti dar šios valdžios kadencijos pradžioje. Dukart buvo paskelbti konkursai naujų katilų pirkimui, ir dukart buvo sustabdyti (MI apie tai ne kartą rašė). Antrąkart, kai katilai Ukmergės UAB „Antara“ jau buvo pradėti gaminti (gatavų niekada nebūna). Tačiau meras buvo apakintas saulės energijos projektais ir vis kišo mintį, kad Ignaliną turi šildyti saulė, nors jos šiluma, specialistų nuomone, būtų 2,5 karto brangesnė nei šildant medžio drožlėmis. UAB „Antara“, antrąkart nutraukus (jos laimėtą) konkursą, rajono savivaldybę padavė į teismą, kuris ir privertė rajono valdžią statyti ukmergiškių pradėtus gaminti šilumos katilus. O kol dvejus metus vyko šios batalijos, viskas, žinoma, ženkliai pabrango. Tai ir yra mero „protingo ir racionalaus“ mąstymo rezultatas. Beje, kad katilus pakeisti, galimai teks ardyti net katilinės stogą, nes kitaip katilo neįkelsi. O tam reikėtų papildomo laiko.

Ignalinos šilumos tinklų gen. direktorius Saulius Rukšėnas šią situaciją komentuoja taip (interviu iš www.ignalina.lt):

„Lietuvoje buvome vieni pirmųjų, įsigijusių biokuro katilus ir pradėjusių naudoti tokį kurą. Katilams šiuo metu 17–18 metų, jie susidėvėję tiek fiziškai, tiek techniškai, tiek moraliai. Jų eksploatavimas mums tapo pakankamai nuostolingas. Katilai pastaruoju metu dažnai gedo. Gelbėjo tai, kad katilai buvo du, tad kol vieną remontuodavom, dirbdavo kitas. Didesnės galios (7 MW) katilas „Kotryna“ šiandien mums yra per galingas, neekonomiškas. Šis katilas įsigytas dar tada, kai daugiabučiai Ignalinoje nebuvo atnaujinti, todėl tokios galios tuo metu reikėjo. Miestas renovuotas, atnaujintos šilumos trasos ir šilumos punktai, todėl šilumos poreikis krito beveik per pusę, o katilų galingumas buvo paskaičiuotas daug didesniam šilumos poreikiui. Pastaraisiais metais katilas gamino perteklinį kiekį šilumos, kuri išeidavo per kaminus. Šis katilas mums finansiškai nenaudingas, bet jis – patikimas ir kaip pakaitalas pagrindiniam mūsų 4,8 MW katilui, labai dažnai gendančiam ir labiausiai nusidėvėjusiam, puikiai tiko. Be to, jį naudojome tada, kai prasidėdavo dideli šalčiai – žemiau -20 ℃. Mažesnio galingumo dažnai gendantį katilą norėjome pakeisti šiuolaikišku nauju, o „Kotryną“ pasilikti kaip pagalbinį, kurį galėtume jungti, jei prireiktų profilaktinio patikrinimo, įvykus gedimui ar prasidėjus dideliems šalčiams. Buvo paskelbtas konkursas naujų katilų pirkimui. Turime laimėtoją, turime katilus ir jau sulaukėme darbuotojų, tuos katilus sumontuosiančių. Tai gamintojo – Ukmergės UAB „Antara“ – darbuotojai.

Pirmuosius paruošiamuosius darbus ukmergiškiai pradėjo dar gegužę. Vienas naujas katilas bus atvežtas jau šią savaitę. Noriu pabrėžti, kad keičiamas ne vienas katilas – o du. Todėl ir yra nutrauktas karšto vandens tiekimas. Trečias katilas – „Kotryna“ – liks rezerve, bet, nebent, „karo atvejui“: jis, kaip minėjau, labai neekonomiškas, jeigu jį kūrentume, šiluma ir karštas vanduo kainuotų triskart brangiau. Bet šiuo metu jis atjungtas ne vien dėl šios priežasties: didžiosios pertvarkos, kuri vyksta katilinėje, metu tiesiog technologiškai tiekti karšto vandens negalime.

Šiuo metu rengiamasi demontuoti senus katilus, rengiami betoniniai pamatai naujiems katilams. Vyrai dirba puikiai, bet kai kurie procesai užtrunka ne dėl kokio neišmanymo ar nerangumo. Tarkim, pagrindui liejamas betonas turi sustingti, turi būti laikomasi numatytų reikalavimų. Negali paskubinti to, kas turi vykti tam tikru laiku.“

www.ignalina.lt nuotr.